captcha

Jūsų klausimas priimtas

Valstybės kontrolė perspėja – gali išnykti lietuviškos bitės ir skalikai

Dėl netinkamos apsaugos gali išnykti lietuviškosios bitės ir skalikai, grėsmė kyla ir kitoms lietuviškoms rūšims, teigia Valstybės kontrolė (VK).
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Atlikus ūkinių gyvūnų veislininkystės plėtros auditą paaiškėjo, kad veislinė gyvulininkystė nėra tinkamai planuojama, nesudarytos sąlygos išsaugoti nykstančias lietuviškas rūšis.

„Kai vertinome, kaip tas procesas vyksta, matome, kad nėra nustatyti aiškūs kriterijai įtraukimo į saugomų gyvūnų genetinių išteklių sąrašą. Ir, pavyzdžiui, matome, kad mažėja netgi senojo genotipo žalųjų karvių ir pieninių ožkų. O dėl skalikų ir bičių paaiškėjo, kad nežinomas tikslus jų populiacijos skaičius“, – BNS sakė VK 1-ojo audito departamento direktorius Laimonas Čiakas.

Anot jo, netinkamai paplitusios ir gyvūnų populiacijos, tad nutikus nelaimei ar ligoms, būtų iš karto prarasti visi lietuviškų veislių gyvūnai.

„Iki audito nebuvo imtasi priemonių, kaip tas rūšis išsaugoti, nes lietuviškosios bitės praktiškai yra ant išnykimo ribos. Dar nėra diversifikuota rizika dėl jų laikymo vietos, kad būtų paplitę keliuose taškuose. Pavyzdžiui, audito metu nevertinome to, bet esant afrikiniam kiaulių marui, lietuviškos kiaulės yra laikomos vos ne viename rajone ir, jeigu įsimestų ligos židinys, tai prarandame visą savo genofondą“, – aiškino Valstybės kontrolės atstovas.

Anot jo, praradus visus kurios nors veislės gyvūnus ar vabzdžius, vėliau būtų sudėtinga atkurti populiaciją. Pavyzdžiui, norint atkuri lietuviškųjų bičių populiaciją, reiktų visame pasaulyje ieškoti genetiškai panašių bičių.

„Jeigu prarasime genofondą, tai, pavyzdžiui, dėl bičių tenka organizuoti ekspedicijas po visą pasaulį, ieškoti genofondo linijų, kad kryžminant būtų galima atstatyti veislę“, – teigė L. Čiakas.

Jo teigimu, turi būti nustatytos aiškesnės taisyklės, o į problemas pažiūrėta plačiau.

Valstybės kontrolė pranešė, kad Ūkinių gyvūnų veislininkystės plėtojimo ir rėmimo programoje yra 42 priemonės, bet tik 8 iš jų įvertintinos kaip aiškiai apibrėžtos (jas galima kiekybiškai išmatuoti arba konstatuoti faktą), o kitos – nekonkrečios, susijusios ne su rezultatu, o su procesu – siekiu vykdyti tam tikrą veiklą.

Be to, ūkinių gyvūnų genetinių išteklių išsaugojimo programai kasmet skiriama apie 1 mln. eurų, o paramai veislininkystei – 3,27 mln. eurų. Tačiau realiai nėra galimybių šias iš valstybės biudžeto finansuojamas priemones susieti su programa.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...