captcha

Jūsų klausimas priimtas

20-metis Lietuvos karys nuteistas už dezertyravimą

Panevėžyje 20-metis šiaulietis E. N. nuteistas pagal retai taikomą baudžiamojo kodekso 323 straipsnį („Dezertyravimas“). Prokurorai šiam profesinės karo tarnybos kariui kaltinimus buvo pateikę už tai, kad, nenorėdamas važiuoti į pratybas, be pateisinamos priežasties jis beveik 3 savaites neatvyko į tarnybą, antradienį pranešė Generalinė prokuratūra.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Šiaulietis E. N. profesionaliu kariu tapo 2014 metų rudenį. Prieš tai dalyvavo maždaug 3 mėnesius trukusiuose baziniuose kario rengimo kursuose, kur jam labai patiko, rašoma prokuratūros pranešime spaudai.

Tapęs profesinės karo tarnybos kariu, vaikinas buvo paskirtas tarnauti į šalia Panevėžio įsikūrusį Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Karaliaus Mindaugo husarų batalioną, į kulkosvaidininko padėjėjo pareigas.

E. N. kartu su kitais šio bataliono atstovais birželį turėjo vykti į tarptautines pratybas Latvijoje, trunkančias 12 dienų. Tačiau likus trims dienoms iki jų, šiaulietis neatvyko į tarnybą dalinyje, o vadams pranešė, kad serga. Karys jiems tvirtino turintis nedarbingumo pažymėjimą.

Į batalioną E. N. grįžo tik po 18 dienų, pratyboms jau pasibaigus. Nedarbingumo pažymos karys nepateikė – iš pradžių vadams aiškino ją palikęs namuose, o vėliau prisipažino jos iš viso neturįs.

Sudarydamas profesinės karo tarnybos sutartį, E. N. buvo informuotas, kad tarnybos metu be dalinio vado žinios pasišalinti iš dalinio teritorijos ar kitos tarnybos vietos, taip pat neatvykti į tarnybą yra griežtai draudžiama.

Už savavališką pasišalinimą, trukusį iki trijų parų, kariui gresia drausminė atsakomybė, o jei pasišalinimas trunka daugiau nei tris paras, numatyta baudžiamoji atsakomybė. Todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurį atliko Lietuvos kariuomenės Karo policijos ikiteisminio tyrimo valdybos pareigūnai, o kontroliavo Šiaulių apylinkės prokuroras Gintaras Girgždis.

Ir ikiteisminio tyrimo metu, ir bylą nagrinėjant Panevėžio miesto apylinkės teisme, E. N. savo kaltę visiškai pripažino. Vaikinas paaiškino labai nenorėjęs vykti į pratybas Latvijoje, nes buvo girdėjęs, kad ten prastos gyvenimo sąlygos. Todėl ir nusprendęs apsimesti sergąs. Jis tikėjosi gauti iš šeimos gydytojos nedarbingumo pažymą, bet medikė ją išduoti atsisakė.

Kadangi kaltinamasis pripažino savo kaltę, bylą Panevėžio miesto apylinkės teismas išnagrinėjo supaprastinto proceso tvarka. Teismas spalio 16 dieną pripažino E. N. kaltu dėl dezertyravimo ir skyrė jam laisvės atėmimą 6 mėnesiams. Atsižvelgiant į tai, kad buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, bausmė sumažinta trečdaliu. Todėl šiauliečiui paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams.

E. N. įpareigotas per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Tokio dydžio bausmės prašė ir valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikiusi Panevėžio apylinkės prokurorė Justina Vingilytė.

Baudžiamasis kodeksas kariui, pasišalinusiam iš dalinio ar tarnybos vietos ilgesniam negu 10 dienų laikui arba tiek laiko neatvykusiam į tarnybos vietą, numato laisvės atėmimo bausmę iki 5 metų. O jei tokias veikas karys padarė karo padėties metu ar atlikdamas kovos užduotį, gali būti baudžiamas laisvės atėmimu nuo 4 iki 8 metų. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...