captcha

Jūsų klausimas priimtas

Socialdemokratai nesutaria dėl savo būsimų partnerių

Vienas labiausiai Lietuvos socialdemokratijai nusipelniusių politikų, Kovo 11-osios akto signataras, socialdemokratų garbės pirmininkas Aloyzas Sakalas teigia manąs, kad net su konservatoriais jo partijai gali būti labiau pakeliui nei su liberalais. Tuo metu A. Sakalo bendražygiai mato kiek kitokį būsimos koalicijos vaizdą, nei siūlo jų garbės pirmininkas.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Šiuo metu „Vilmorus“ atliktos apklausos rodo, kad už liberalus balsuotų 10,6 proc. rinkėjų, už konservatorius – 10,2 proc., už socialdemokratus – beveik 23 proc.  Kaip iki rinkimų pasikeis šių partijų reitingai, šiandien, ko gero niekas negalėtų atsakyti. Bet socialdemokratams, jei po rinkimų jie stengsis išlikti valdžioje, naujame Seime gali tekti sudaryti koaliciją su viena iš opozicinių dešiniųjų partijų.

Svarstydamas, su kuo labiau pakeliui socialdemokratams, A. Sakalas savo straipsnyje DELFI pastebėjo, jog liberalų politines nuostatas iliustruojąs posakis – „skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas“. O tai esą niekaip nesiderina su pagrindine socialdemokratų nuostata – solidarumu.

Karinga konservatorių užsienio politika, anot A. Sakalo, neprieštarauja pagrindinėms socialdemokratų laisvės, solidarumo ir socialinio teisingumo vertybėms.

Todėl savo komentare A. Sakalas svarsto, jog, esant geriems norams, koalicija su konservatoriais būtų įmanoma – „vardan tos Lietuvos“. Ar pavyktų socialdemokratų garbės pirmininkui tuo įtikinti savo partiečius?

Mato bendrą vardiklį su liberalais

„Galimybė jungtis su konservatoriais – asmeninė profesoriaus A. Sakalo nuomonė. Mano galva, socialdemokratus su liberalais vienija bendras Lietuvai svarbus vardiklis – demokratija. Liberaliąją demokratiją mes papildome socialine demokratija. Apskritai ir socialdemokratams, ir liberalams artimas tolerancijos principas. Žinoma, mums nebūtų lengva, bet neatmesčiau galimybės jungtis su liberalais“, – teigė Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime vadovė Irena Šiaulienė.

Su kuo socialdemokratai galėtų jungtis į koaliciją po Seimo rinkimų, ji įvardinti nenorėjo – tai esą „tai priklausys nuo bendro politikos konteksto“.

„Kol kas mūsų pagrindinis tikslas – išsaugoti tiek Seimo mandatų, kiek turime dabar arba laimėti dar daugiau“, – kalbėjo I. Šiaulienė.

 Su konservatoriais – ne pakeliui

A.Sakalo bendražygis nuo senų laikų, Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas teigė, jog aiškių prognozių, kas laimės Seimo rinkimus, šiuo metu nenorėtų svarstyti: „Reikia turėti kailį, kad galėtumėm jį dalintis. O kailio dar niekas neturi.“

Bet A. Sysas neslėpė, kad jo požiūris konservatorių atžvilgiu kardinaliai skiriasi nuo A. Sakalo: „Po praėjusių Seimo rinkimų aš aiškiai pasakiau, kad su konservatoriais į koaliciją neisiu. Vargu ar po metų mūsų požiūris į šią partiją smarkiai pasikeis“.

Siūlo būti pragmatikais

Vilniaus miesto savivaldybėje socialdemokratai dirba bendroje koalicijoje su liberalais, kurių atstovas Remigijus Šimašius eina mero pareigas.

Socialdemokratas Gintautas Paluckas – sostinės vicemeras. Jis įsitikinęs, kad, jeigu partijoms pavyksta suderinti politinius tikslus, ir pasirašomos ne deklaracijos, o konkrečių darbų planas, įmanomas socialdemokratų bendradarbiavimas ir su liberalais, ir su „darbiečiais“, ir su kitomis partijomis.

„Teorinių pamąstymų, kaip pavyktų socialdemokratų koalicija su konservatoriais, jau ne kartą yra buvę, bet viskas priklauso nuo to, kokios partijų programos ir kokie rinkėjams išdalinti pažadai bei kokie planai juos realizuoti. O partijų pavadinimai Lietuvoje pastaruoju metu reiškia visai nedaug“, – svarstė G. Paluckas.

Vertindamas tai, kad kai kurie socialdemokratai iki šiol konservatoriams jaučia asmenines nuoskaudas, todėl jokiu būdu nesutiks su jais jungtis į bet kokias koalicijas, G. Paluckas pastebėjo, jog jaunesni politikai šiandien mąsto visai kitaip: „Ieškome racionalaus grūdo politikoje – ką ir kaip per kadenciją nuveiksime. Asmeninių santykių ar nuoskaudų dar nesame patyrę tiek, kiek vyresni politikai, todėl jomis ir nesivadovaujame.“ 

Panašiai kalbėjo ir Seimo narys Juras Požela, atstovaujantis tiems socialdemokratams, kurie išaugo po nepriklausomybės atkūrimo: „Visose partijose jaunesnės kartos politikai jau kitaip žiūri ir į politiką, ir į politikus. Mes sugebame dalyvauti diskusijose su įvairių pažiūrų politikais, susitarti tarpusavyje ir rasti sprendimus vardan šalies ateities. Išankstinių nuostatų nebeturime. Ir tuo labai džiaugiuosi. Bet apie galimas koalicijas Seime po kitų metų rinkimų kalbėti dar ankstoka.“

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...