captcha

Jūsų klausimas priimtas

Teisininkas: Seimas nori apriboti prezidento veiksmų laisvę

Grupės parlamentarų siūlymas vyriausybei pavesti parinkti kandidatą į generalinius prokurorus apribotų prezidento diskreciją, veiksmų laisvę, sako konstitucinės teisės specialistas.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

„Šiuo įstatymo projektu siūloma apriboti prezidento diskreciją parenkant generalinio prokuroro kandidatūrą, kurią šiuo metu prezidentui numato Konstitucijos 118 straipsnis. Kitais žodžiais tariant, šiuo įstatymo projektu siūloma generalinio prokuroro kandidatūros parinkimo iniciatyvą iš prezidento kompetencijos perduoti vyriausybei ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkui. Todėl toks įstatymo projekto turinys kelia rimtas abejones, ar jį priėmus, neatsirastų įstatymo prieštaravimo Konstitucijai atvejis“, – penktadienį BNS sakė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas Vaidotas A. Vaičaitis.

Anot jo, jeigu būtų priimta minėta Prokuratūros įstatymo pataisa, galutinai šią konstitucingumo abejonę galėtų išsklaidyti tik Konstitucinis Teismas.

Tuo metu Prokurorų profesinės sąjungos pirmininkas Julius Rėksnys mano, kad grupės parlamentarų siūlomas projektas iš esmės nieko nepakeistų.

„Tas situacijos negelbėtų. Mano būtų pasvarstymas – kodėl išvis politikai turėtų spręsti, ko prokuratūrai reikia. Lenkijoje patys prokurorai su teisėjais renka generalinį prokurorą. Jeigu kalba eina apie (prokuratūros) nepriklausomumą, tai labiau nepriklausomo žmogaus nebūtų galima įsivaizduoti“, – BNS sakė J. Rėksnys.

Anot jo, generalinį prokurorą galėtų rinkti prokurorai ir teisėjai.

„Prokuratūra yra gana uždara sistema, specifinė, kurioje kandidatas turėtų susivokti metus ar dvejus, o tik paskui pradėti dirbti. Prarandamas laikas susivokimui – ne kiekvienas teisėjas susivoks greitai situacijoje“, – tvirtino profsąjungos vadovas.

Dauguma Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narių bei valdančiųjų socialdemokratų ir „tvarkiečių“ frakcijų seniūnai siūlo keisti generalinio prokuroro skyrimo tvarką. Iš prezidento norima atimti teisę parinkti kandidatą į šį postą ir perduoti šią teisę vyriausybei.

Pagal įregistruotą Prokuratūros įstatymo pataisą, generalinį prokurorą penkeriems metams Vyriausybės teikimu, Seimo pritarimu, skirtų ir iš pareigų atleistų prezidentas. Taip pat numatoma, kad generalinio prokuroro kandidatūras Vyriausybei siūlytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas bei teisingumo ministras.

Šį projektą pasirašė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas, jo pavaduotojas konservatorius Stasys Šedbaras, komiteto nariai liberalas Vitalijus Gailius, „darbiečiai“ Vytautas Gapšys ir Valdas Skarbalius. Iniciatyvos autoriai taip pat yra Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė bei partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos vadovas Petras Gražulis.

Anot jų, projekto registravimą lėmė tai, kad iki šiol nėra paskirtas generalinis prokuroras.

Prieš tai Seimas dukart nepritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės teiktoms kandidatūroms – Kauno apygardos teismo pirmininko Nerijaus Meilučio ir Kaišiadorių apylinkės teismo vadovės Editos Dambrauskienės.

Konstitucija numato, kad generalinį prokurorą skiria ir atleidžia prezidentas Seimo pritarimu.

Pasak projekto autorių, kandidato teikimo procedūra nėra reglamentuota, todėl pagal dabartinį siūlymą Konstitucijos keisti nereikėtų.

„Įtvirtinus vyriausybės dalyvavimą teikiant kandidatą, bus ne tik reglamentuota teisinė spraga (šiuo metu teikimo procedūra neapibrėžta), išspręsta susidariusi konstitucinė krizė, bet ir užtikrintas konstitucinis valdžių padalijimo principas, įtvirtintas Konstitucijos penktame straipsnyje“, – tvirtina projekto iniciatoriai.

Minėtame Konstitucijos straipsnyje nurodoma, kad valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, prezidentas, vyriausybė ir teismas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...