captcha

Jūsų klausimas priimtas

Klimatologo perspėjimas: laukia didžiulės problemos

Į Lietuvą atvykęs vienas iškiliausių klimato kaitos specialistų, Nobelio taikos premijos laureatas, profesorius Anilas Markandya GRYNAS.lt davė išskirtinį interviu ir teigė, kad Lietuva turi dėl ko nerimauti.
Adociatyvi, R. Petroševičiūtės (BFL) nuotr.
Adociatyvi, R. Petroševičiūtės (BFL) nuotr.

Dėl klimato kaitos mūsų žiemos gali atrodyti visai kitaip, bei vis dažniau susidursime su ekstremaliomis situacijomis. O svarbiausia – liūdna ateitis laukia Lietuvos pajūrio.

Profesorius šią savaitę lankosi Kauno technologijos universitete (KTU). Jis yra Prinstono, Berklio, Harvardo, Bato universitetų profesorius, Baskų klimato kaitos centro mokslinis direktorius, 2007 m. Nobelio taikos premiją pasidalinęs su buvusiu JAV viceprezidentu. Iškilus mokslininkas yra vienas pagrindinių autorių Klimato kaitos pokyčių ataskaitos, kurią rengia Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) Tarpvyriausybinė darbo grupė dėl klimato pokyčių. Už ketvirtąją ataskaitą jis ir gavo Nobelio taikos premiją.

Kembridžo universitetas Nobelio premijos laureatą yra paskelbęs vienu iš 50-ies įtakingiausių tvarumo mąstytojų pasaulyje. Aplinkosaugos ekonomikos korifėjumi vadinamas profesorius šioje srityje dirba daugiau nei 30 metų.

Profesorius A. Markandya išskirtiniame interviu GRYNAS.lt portalui pasakoja apie klimato kaitos grėsmes pasaulyje ir Lietuvoje.

– Kokios pagrindinės grėsmės dėl klimato kaitos kyla pasauliui?

– Yra daug problemų. Visų pirma, tai susiję su vandeniu, nes nemažai valstybių atsiranda vandens trūkumas. Tai paveikia visų žmonių gyvenimus. Dėl to taip pat paaštrėja tam tikri gamtos reiškiniai, pasaulyje susiformuoja daugiau audrų, kyla jūros lygis, atsiranda problemų pakrantėse, kyla potvyniai. Mano nuomone, dvi didžiausios grėsmės yra tokios: vandens trūkumas ir ekstremalių situacijų paaštrėjimas.

– Kaip klimato kaita veikia Lietuvą ir mūsų regioną?

– Jūs esate jūrinė valstybė, todėl taip pat turėtumėte nerimauti dėl kylančio jūros vandens lygio ir tai gali daryti įtaką ekstremalių situacijų susidarymui. Su vandeniu jūs didelių problemų neturite. Jūs turite daug požeminio vandens. Tačiau visi audrų paaštrėjimai turėtų kelti nerimą. Tačiau klimato kaita turi ir teigiamų aspektų Lietuvoje, pavyzdžiui, galite užauginti daugiau augalų, nes šiltasis sezonas yra ilgesnis, o, be to, vasarą geresnis oras atostogoms.

– Kurio sezono metu Lietuva labiausiai jaučia klimato kaitą?

– Manau, kad žiemą, nes daugiau audrų ir kitų ekstremalių situacijų gali nutikti rudenį arba žiemą.

– Ar yra galimybė pasakyti, kokios vasaros ir žiemos mūsų regione bus po 20 metų?

– Sunku pasakyti, bet ateinančius dvidešimt metų mes stebėsime šiltėjimą: žiemos nebebus tokios šaltos, tačiau gali būti žymiai labiau vėjuotos ir lietingos su daugiau audrų. Be to, jūros lygis kils ir pakrantės gali būti neigiamai paveiktos.

– Lietuvos klimatologai sako, kad dėl klimato kaitos pereinamieji metų laikai – rudenys ir pavasariai – išnyksta. Ar sutinkate su tokia nuomone?

– Taip, tai yra pagrįsta faktais. Ruduo tampa kur kas trumpesnis. Nuo vasaros pereinama prie labai trumpo rudens ir iš karto ateina žiema, pavasaris irgi yra trumpesnis.

– Koks regionas pasaulyje labiausiai paveiktas klimato kaitos?

– Be jokios abejonės, pietų Azija ir Afrika labiausiai kenčia nuo klimato kaitos.

– Koks yra blogiausias dalykas, kuris dėl klimato kaitos gali nutikti mūsų planetai?

– Daugybė žmonių gali mirti dėl maisto trūkumo. Žmonės, kurie gyvena pakrantėse, bus neigiamai paveikti, kentės nuo potvynių, jūros audrų, tai gali sukelti daugybę mirčių.

– Po kiek metų manote, kad tai gali atsitikti?

– Sunku pasakyti. Matome, kad kai kurie dalykai jau vyksta ir jų po truputėlį prisideda vis daugiau ir daugiau. Po 20–60 metų jau matysime daugybę padarinių ir antroje šio amžiaus pusėje tarp 2050–2100 metų mes matysime visus šiuos padarinius. Tačiau, žinoma, tai priklauso, ar mes mažinsime šiltnamio dujų išmetimus. Jei taip, būsime paveikti mažiau.

– Ką Lietuvos žmonės gali padaryti, kad sumažintų klimato kaitą?

– Jūs esate maža valstybė, todėl negalite padaryti daug, tačiau esate Europos Sąjungos narė, o visa sąjunga sutinka, kad reikia imtis kažkokių veiksmų, nes kitaip būsime paveikti visi. Žinoma, svarbu pereiti prie alternatyvių energijos šaltinių, mažiau naudotis automobiliais, pagerinti transporto sistemą. Visa Europos Sąjunga turi mažinti šiltnamio dujų emisiją.

Šaltinis www.grynas.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...