captcha

Jūsų klausimas priimtas

VLKK ragina sukurti lietuvių kalbos mokymo tinklą pabėgėliams savivaldybėse

Ruošiantis priimti pabėgėlius, Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) ragina sukurti valstybinės kalbos mokymo tinklą savivaldybėse ir parengti įvairių sričių pedagogus mokyti lietuvių kalbos atvykėlių vaikus.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė penktadienį sakė, kad šioje srityje Lietuva galėtų pasimokyti iš Skandinavijos.

„Skandinavijos valstybėse yra labai gerai išplėtotas tinklas – bene visose savivaldybėse yra galimybė mokytis nacionalinės, oficialiosios kalbos, sudaromos sąlygos susitarti su darbdaviais, jei norima mokytis, lankyti kalbų kursus. Lietuvoje tokio tinklo, tokios infrastruktūros kol kas neturime. Tad ši situacija būtų labai geras pagrindas mąstyti apie tokio tinklo sukūrimą Lietuvoje“, – spaudos konferencijoje sakė D. Vaišnienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad Ruklos Pabėgėlių priėmimo centre šiuo metu vykdomi 190 valandų kalbos kursai. Tokia kursų trukmė suteikia pamatines lietuvių kalbos žinias, leidžiančias susikalbėti „buitiniu lygmeniu“. Tačiau sutrumpinus pirminės pabėgėlių integracijos trukmę iki trijų mėnesių, anot jos, neišvengiamai turės trumpėti ir kalbos kursai, o kalbos mokymas persikelti į savivaldybes.

„Lietuvių kalba yra reikalinga ne tik bendrauti su kitais, lietuvių kalba yra reikalinga, jei norima rasti ir darbą“, – pabrėžė ji.

D. Vaišnienės teigimu, centrai, kuriuose užsieniečiai gali išmokti lietuvių kalbos, yra didmiesčiuose esančiuose universitetuose, toks centras veikia ir Visagine. Šiuose centruose pabėgėliai esą ir galėtų būti mokomi, o esant poreikiui, ir patys pedagogai galėtų atvykti į kai kurias savivaldybes.

Anot komisijos pirmininkės, Lietuva turi specialistų, kurie būtų pasirengę mokyti pabėgėlius net ir nemokančius vadinamosios „tarpinės“ kalbos, pavyzdžiui, anglų, rusų, prancūzų – tai daroma pasitelkiant įvairias vaizdines priemones. Kas konkrečiai vykdytų kalbos kursus savivaldybėse, turėtų nuspręsti vyriausybėje šiuo metu veikianti komisija pabėgėlių klausimams.

„Žinoma, greičiausiai bus pasitelkti ir tie žmonės, kurie anksčiau yra atvykę ir jau yra išmokę lietuvių kalbos“, – svarstė D. Vaišnienė.

Ji taip pat pabrėžė būtinybę parengti ir pedagogus pabėgėlių vaikų priėmimui bendrojo lavinimo mokyklose. Pasak komisijos vadovės, mokyti lietuvių kalbos turėtų būti rengiami įvairių dalykų pedagogai.

„Turi būti pasirengusi ir mokyklos bendruomenė, jei kalbame apie vaikus, t.y. ne tik lietuvių kalbos mokytojai turi mokyti lietuvių kalbos, bet visų dalykų mokytojai, matydami klasėje vaikus, kurie yra negimtakalbiai ir prasčiau moka lietuvių kalbą, turėtų skirti daugiau dėmesio mokydami ne tik dalyko, bet ir lietuvių kalbos. Tai būtų geras požiūris, kuris yra įsitvirtinęs Austrijoje“, – sakė ji.

VLKK vadovė užsiminė, kad Švietimo ir mokslo ministerija yra svarsčiusi, jog pedagogams mokant pabėgėlių vaikus galėtų talkinti ir padėjėjai.

„Kiek žinau, buvo kalbama ir apie padėjėjus, kurie galėtų šalia tų vaikų būti ir padėti. Bet, turbūt, jei bus gausesni srautai, ne tiek daug turime, kurie galėtų versti iš lietuvių į arabų kalbas, turbūt čia yra bėda“, – sakė ji.

Ji teigė, kad Austrijoje vokiečių kalbos nemokantys moksleiviai dvejus metus dalyvauja pamokose kartu su kitais moksleiviais, bet nėra vertinami – tuo pat metu jie visus dvejus metus intensyviai mokomi vokiečių kalbos.

„Žinoma, tai galėtų būti ir Lietuvoje, bet tai priklauso nuo mokyklų pasirengimo: kaip bus rengiami kalbos mokėjimo kursai, kaip paskui bus įtraukiamas moksleivis į dalykų pamokas“, – sakė ji.

Pasak D. Vaišnienės, panaši metodika jau taikoma Vilniaus Lietuvių namuose, kur priimami lietuvių kilmės užsieniečiai: čia kurį laiką taip pat mokoma tik lietuvių kalbos ir tik po to vaikai perkeliami į klases.

Komisijos vadovė pabrėžė ir dar vieną motyvacinę priemonę, šiuo metu taikomą Estijoje: čia kitakalbiams, kurie lanko estų kalbos kursus už savo pinigus, yra kompensuojama 100 eurų, jei jie išlaiko oficialiai patvirtintą valstybinės kalbos egzaminą. Anot jos, tokia priemonė taip pat būtų „papildoma motyvacija“ Lietuvoje mokantis valstybinės kalbos užsieniečiams, tačiau tai, anot jos, nebūtų aktualu pabėgėliams, kurių kalbos kursams lėšas turėtų numatyti valstybė.

Ji pabrėžė, kad šiuo metu yra sukurta nemažai nemokamų išmanių priemonių, skaitmeninių išteklių, kurie padeda mokytis lietuvių kalbos. Kaip pavyzdį ji paminėjo pažangias automatinio vertimo programas, kurios galėtų būti taikomos savivaldybėms ir valstybės institucijoms pateikiant informaciją atvykstantiems kitakalbiams. Tokios priemonės jau „verčia“ tekstus iš lietuvių į anglų bei prancūzų kalbas, taip pat ketinama jas pritaikyti vertimams į rusų, lenkų bei vokiečių kalbas. Šį instrumentą ketina diegti Vilniaus savivaldybė.

Pietų Europai susidūrus su pabėgėlių antplūdžiu, Lietuva įsipareigojo per dvejus metus priimti 1105 pabėgėlius iš tokių šalių kaip Sirija, Irakas ir Eritrėja.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...