captcha

Jūsų klausimas priimtas

Tyrimas atskleidė silpniausias mokslo ir studijų Lietuvoje vietas

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA), per metus atlikęs keliolika tyrimų, trečiadienį renginyje „Mokslas ir studijos Lietuvoje: žvelgiantiems giliau“ pristatė permainas, kurios šiandien reikalingos mokslui ir studijoms Lietuvoje.
Organizatorių nuotr.
Organizatorių nuotr.

„Silpniausia vieta – mokslo ir studijų valdymas, siekiant atliepti besikeičiančius darbo rinkos ir visuomenės poreikius. Taip pat reikia rasti būdus, kaip užtikrinti mokslo ir studijų kokybę bei konkurencingumą tarptautiniu lygiu,“ – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė MOSTA direktorė Jurgita Petrauskienė.

Ji pabrėžė, kad šiuo metu mokslo ir studijų tinklas Lietuvoje veikia neefektyviai, skelbiama pranešime spaudai.

„Nors studentų skaičius mažėja, tačiau universitetų ir kolegijų skaičius išlieka toks pats, o studijų programų skaičius auga, net kai dalyje iš jų yra mažiau nei dešimt studentų. Neefektyviai išnaudojamas ir finansavimas, skiriamas moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai. Dar vienas svarbus kylantis iššūkis – mokslinių tyrimų finansavimas tampa labai priklausomu nuo Europos Sąjungos paramos“, – stiprėjančias tendencijas įvardino MOSTA vadovė.

Pasak Švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės, tokie tyrimai ir jų rezultatai naudingi priimant sprendimus.

„Viešojoje erdvėje girdime daug nuomonių, bet atliekami tyrimai parodo faktus ir tendencijas. Skaudulių tikrai yra. Ką mes galime padaryti, kad pradėtume juos gydyti? Pirmiausia, kiekvienas turi prisiimti atsakomybę ir galvoti, ką jis pats gali padaryti“, – spaudos konferencijoje sakė Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.

MOSTA ekspertai taip pat akcentuoja žemą Lietuvos mokslo ir studijų tarptautiškumą – rengiama mažai  publikacijų su užsienio tyrėjais, dažniau teikiamos paraiškos nacionaliniam, o ne tarptautiniam konkursiniam finansavimui gauti. Didelė Lietuvos piliečių dalis siekia aukštojo mokslo užsienyje, o užsienio studentams ir dėstytojams Lietuva nėra patraukli, rašoma pranešime spaudai.

Vienas iš šiuo metu labiausiai diskutuojamų klausimų, kad į aukštąsias mokyklas ateina netinkamai tam pasirengę studentai. Skirtumai ypač ryškūs tarp studijuojančių valstybės finansuojamose ir nefinansuojamose vietose. 2015 m. mažiausias konkursinis balas valstybiniuose universitetuose valstybės finansuojamose ir su studijų stipendija vietose buvo 2,88, valstybės nefinansuojamose vietose – 0,34.

Šiais metais MOSTA atliktas absolventų stebėsenos tyrimas atskleidė, kad, nors dauguma absolventų įsidarbina, didelė dalis jų dirba žemesnės kvalifikacijos reikalaujantį darbą. Ši problema, kad absolventų įgūdžiai neatitinka darbo rinkos poreikių, dažnai įvardinama tarptautinėse rekomendacijose Lietuvai. 

„Tačiau mūsų darbas – ne tik analizuoti faktus ir informaciją. Mes taip pat kuriame ir platformą diskusijai. Tikiu, kad kartu susirinkusi akademinė bendruomenė, verslininkai, sprendimų priėmėjai gali rasti sprendimus šiems kylantiems iššūkiams“, – sakė MOSTA direktorė J. Petrauskienė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...