captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pabėgėliai Klaipėdoje jau pradėjo žvalgytuves

Klaipėda neketina kratytis atsakomybės priimti pabėgėlius, tačiau jų minių nelaukia.
 
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Lankėsi ukrainiečiai

„Spalio pabaigoje vyksiančiame miesto tarybos posėdyje politikai turės apsispręsti dėl pabėgėlių kvotų Klaipėdoje 2015-2016 metams. Sprendimo projekte siūloma nustatyti 20 asmenų kvotą, nes tiek jų priimti prašo Pabėgėlių priėmimo centras“, – teigė Klaipėdos mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė.

Jos teigimu, jei politikai tokiam sprendimui pritars, į Klaipėdą turėtų atvykti gyventi šiuo metu Pabėgėlių priėmimo centre jau esantys ir pirmąjį integracijos periodą įveikę pabėgėliai ar prieglobsčio prašantys užsieniečiai. Tarp jų yra ukrainiečių, vietnamiečių, afganistaniečių, čėčėnų.

Klaipėdos Socialinės paramos centro, kurio funkcija uostamiestyje ir yra rūpintis pabėgėliais bei prieglobstį gavusiais užsieniečiais, direktorė Diana Stankaitienė teigė, jog viena ukrainiečių šeima, kuri laikinai gyvena Ruklos centre, jau buvo atvažiavusi apsižvalgyti į Klaipėdą.

„Tai – šeši asmenys. Tėvas, mama, du vaikai bei abiejų suaugusiųjų mamos. Abu tėvai turi įgiję aukštuosius išsilavinimus, tvirtino, jog gali dirbti bet kokį darbą, yra tam pasirengę. Vaikai yra mokyklinio amžiaus, veikiausiai jiems teks lankyti rusiškas mokyklas. Šeima didelė – šeši asmenys, todėl pradėjome žvalgytis dviejų butų, nes šeima norėtų gyventi atskirai nuo mamų. Šiek tiek pasidomėjome rinkos kainomis. Išsinuomoti butą keturių asmenų šeimai centre per mėnesį kainuotų apie 270 eurų, papildomai reikėtų mokėti komunalinius mokesčius. Tai – didelės išlaidos“, – tvirtino D. Stankaitienė.

Gaus išmokas

Ji paneigė informaciją, jog pabėgėliai ar prieglobstį Lietuvoje gavę užsieniečiai gaus dideles išmokas, todėl jiems nereikės rūpintis dėl pinigų.

Numatyta, jog integracijos laikotarpiu savivaldybės teritorijoje užsienietis, gavęs prieglobstį, gaus vienkartinę įsikūrimo išmoka – 456 eurus. Jam kas mėnesį taip pat priklausys piniginė išmoka būtiniausioms reikmėms: būsto nuomai, komunalinėms išlaidoms, maistui, transportui. Tokios išmokos dydis priklausys nuo šeimos sudėties: vienas asmuo gaus 265 eurus, dviejų asmenų šeima – 326 eurus, trijų asmenų šeima – 489 eurus. „Tai tikrai nėra dideli pinigai“, – skaičiavo D. Stankaitienė.

Jei asmuo yra vienas, integracijos laikotarpis jam truks metus, šeimoms jis gali tęstis ir iki penkerių metų. Visą tą laiką ir mokamos numatytos išmokos, o po to asmenys privalo savarankiškai užsidirbti pinigų.

Nulinė kvota – penkeriems metams

„Klaipėda jau prieš 12 metų nusprendė, kad užsieniečiams, gavusiems prieglobstį Lietuvoje, teiks integracijos paslaugas. Mums tai – ne naujiena. 20 asmenų kvota dabar nustatoma todėl, kad tokį skaičių pasiūlė Pabėgėlių priėmimo centras. Tačiau, aišku, jis gali kisti, jei pabėgėlių Lietuvoje daugės. Tačiau galiu nuraminti, kad jų miniomis uostamiestyje tikrai nepriimsime, be to, jie tikrai neužims socialinių būstų, darželių. 20 asmenų realiai yra penkios šeimos. Miestiečiai net nepajus, kad Klaipėdoje vyksta pabėgėlių integracijos procesas“, – įsitikinusi J. Simonavičiūtė.

Nuo 2002 metų Klaipėdos miesto taryba kasmet nustatydavo kvotas, kiek pabėgėlių priimti uostamiestyje. Iki 2006 metų buvo priimti 85 asmenys, tarp kurių buvo vienas armėnas ir 84 čėčėnai. Daugiau nei pusė priimtųjų buvo nepilnamečiai.

2006 metais miesto politikai nustatė nulinę kvotą pabėgėliams ir nusprendė, kad ji galios penkerius metus. „Tiesiog tuomet atrodė, kad 85 žmonės jau yra pakankamai, todėl ir buvo toks sprendimas“, – prisiminė J.Simonavičiūtė.

Lietuvoje neužsibuvo

Pirmieji pabėgėliai į Klaipėdą, kai jos politikai nustatė priėmimo kvotas, atvyko 2003 metų sausį. Tai buvo šeima iš Čėčėnijos – vyras, žmona ir trys mažamečiai vaikai.

„Per tuos integracijos metus čėčėnų ir buvo daugiausia, nes toje šalyje vyko veiksmai, nors jie ir nebuvo paskelbti karu, bet žmonėms buvo nesaugu. Klaipėdoje užsieniečiai mokėsi lietuvių kalbos. Nemaža jų dalis, ypač vyrai, įsidarbino laivų remonto įmonėse, parduotuvėse pagalbiniais darbuotojais, moterys namuose augindavo vaikus, o kai kurios taip pat rado darbą“, – teigė D. Stankaitienė.

Iš tų 85 žmonių, kuriems Klaipėda suteikė prieglobstį, Lietuvoje šiuo metu gyvena tik vienas žmogus – čėčėnas. Visi kiti yra išvykę į ekonomiškai stipresnes užsienio šalis. „Integravome žmones į Europą, o visi ieško kur geriau“, – konstatavo D. Stankaitienė.

Paklausta, ar sunku dirbti su pabėgėliais, ji šią socialinį grupę prilygino benamiams. „Skiriasi mūsų kultūros, todėl sunku bendrauti. Kartais net sunku susikalbėti ne dėl kalbos barjero, o dėl požiūrių skirtumo. Kaip dabar prisimenu, kad su viena šeima tariausi, kad jie kitą dieną 14 valandą ateitų pas mus į centrą pasirašyti reikiamų dokumentų. Jie atėjo po dviejų dienų 10 val. Aš turėjau išbėgti į miesto tarybos posėdį, tad negalėjau jų priimti. Buvo kilęs nepasitenkinimas“, – detalių neslėpė D. Stankaitienė.

Lietuvoje pagal Europos Komisijos schemas numatoma per dvejus metus priimti 1105 pabėgėlius iš tokių šalių kaip Sirija, Irakas ir Eritrėja. Vyriausybė yra pritarusi šiam pasiūlymui.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...