captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ministrė: universitetų skaičiaus mažinimas yra jų pačių atsakomybė

Mažėjant studentų skaičiui, aukštųjų mokyklų tinklas nesitraukia, konstatuoja Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) ir naujoje apžvalgoje tai įvardija kaip vieną iš neefektyvaus sistemos veikimo pavyzdžių.
 
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė savo ruožtu aiškina, kad sprendimų dėl jungimosi turi ieškoti pačios aukštosios mokyklos, tuo metu universitetų rektorių atstovas Giedrius Viliūnas pabrėžia, kad tam būtina politinė valia ir paskatos, kurios motyvuotų universitetus persitvarkyti.

„Jeigu gyvenimas judės ir toliau ta pačia kryptimi, kokia šiandien judame, tai yra gyventojų skaičiaus mažėjimo, aišku, mažės stojančiųjų ir toks tinklas, koks šiandien yra, išgyventi tikrai negalės Lietuvoje, tikrai jis yra per didelis, ir, matyt, turės kažkokius sprendimus priimti ir pačios aukštosios mokyklos. Ar jūs įsivaizduojate dabar dirbtinį iš išorės kažkokių aukštųjų mokyklų uždarymą? Tai yra ne sprendimas, tai yra sankcijos, kurios, mano matymu, būtų neteisingos“, – žurnalistams sakė ministrė, trečiadienį atidariusi konferenciją, kurioje pristatomos mokslo ir studijų būklės apžvalgos.

Lietuvoje 1 mln. gyventojų tenka 14,5 aukštosios mokyklos, o Europoje šis skaičius yra 4,6, pažymi MOSTA ekspertai. Jie taip pat konstatuoja, kad studentų skaičius Lietuvoje mažėja, tačiau universitetų ir kolegijų skaičius išlieka toks pat, o studijų programų skaičius auga.

Lietuvos universitetų rektorių konferencijos studijų komiteto pirmininkas G.Viliūnas žurnalistams teigė, kad politikai turi turėti planą dėl aukštųjų mokyklų tinklo ir mokyklų jungimuisi sudaryti sąlygas, nes tikėtis, kad jos visos pačios tą inicijuos, nerealistiška.

„Šiaip tai nėra realistiška, pasaulio situacija rodo, kad iš esmės niekada aukštosios mokyklos pačios nesijungia, nebent jas tikrai jau ištinka labai didelės bėdos arba jeigu jos turi paskatas. Visada reikia viešojo sektoriaus dalyvavimo (...). Seimui priklauso iniciatyva šitoje vietoje“, – sakė G.Viliūnas.

„Manau, kad svarbiausias dalykas būtų turėti tam tikrą ilgalaikę viziją ir tada numatyti etapus. Niekada tokie sprendimai neturėtų būti staigūs, drastiški, su visokiais atleidimais, taškymais, tai tikrai lemia didelius nuostolius ir, svarbiausia, studentams kenkia. Paprastai kokių penkerių metų periodu žinant, į kur einama, leidžia mokykloms pasirengti, aptarti jungimosi būdus, išgryninti vizijas“, – dėstė rektorių atstovas.

Anot MOSTA, didelė bėda yra ir menkas Lietuvos mokslo tarptautiškumas, mūsų šalis nėra patraukli užsienio studentams ir dėstytojams.

Taip pat konstatuojama, kad studijuoja ir valstybėms finansavimą studijoms gauna prastai studijoms pasirengę stojantieji. Pavyzdžiui, 2015 metais mažiausias konkursinis balas valstybiniuose universitetuose valstybės finansuojamose ir su studijų stipendija vietose buvo 2,88, kai maksimalus balas – 10.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...