captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mokymai vaikams atpažinti seksualinį smurtą – dar darželyje

Mažiausiai penktadalis vaikų patiria įvairių formų seksualinį smurtą, tad atpažinti jį vaikai turi būti mokomi nuo mažens šeimose, taip pat – ir darželiuose, sako ekspertai.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Pristatydami Lietuvoje pradedamą vykdyti Europos Tarybos prieš penkerius metus inicijuotą informacinę kampaniją „Vienas iš penkių“, vaikų psichologai, medikai bei specialistai ragina vykdyti aktyvesnę politiką dėl vaikų prevencijos prieš seksualinį išnaudojimą. Anot ekspertų, šiuo metu tokia specifinė informacija teikiama tik kai kuriose mokyklose – ar tai daryti, apsispręsti palikta patiems mokytojams. Tad su mažamečiais apie problemą palikti kalbėtis tik tėvai, kurie nėra specialistai ir neretai nežino, kaip vaiką tinkamai informuoti apie pavojus.

„Visi vaikai bendrojo ugdymo lygmeniu turi gauti informaciją apie tai, kas yra seksualinė prievarta, seksualinis išnaudojimas. Tai reiškia, kad pradedant darželiais baigiant dvyliktokais, visi vaikai turėtų gauti informaciją – Švietimo ministerijos atsakomybė yra, kad tokios programos atsirastų“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė Paramos vaikams centro direktorė, vaikų psichoterapeutė Aušra Kurienė.

Seksualinė prievarta, kuri apima ir priekabiavimus, ir pornografinio turinio demonstravimą ar kitus veiksmus, anot specialistų, dažniausiai nenustatoma dėl to, jog vaikai per maži, kad galėtų paliudyti teisėsaugai, jie netinkamai apklausiami. Taip pat šeimos esą dažniausiai nutyli apie tokio smurto atvejus, nes smurtautojai dažniausiai yra vaikui gerai pažįstami asmenys – šeimos draugai, giminaičiai. Šeimos esą kreipiasi į medikus jau tik po skaudžių pasekmių – prievartavimo, žaginimo. Tuo metu socialiniai tyrimai, apklausos, anot specialistų, Lietuvoje vykdomos tik retrospektyviai, t.y. klausiama jau suaugusių žmonių apie vaikystėje patirtus išgyvenimus, tad tai taip pat iškreipia statistiką.

„Todėl turime skaičius, kurie labai skiriasi nuo realybės“, – sakė A. Kurienė.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė atkreipė dėmesį, jog dažnu atveju vaikai Lietuvoje nežino, kaip elgtis susidūrus su seksualiniu smurtu.

„Ir tai yra dėl to, jog dažniausiai nėra ribos tarp tinkamo ir netinkamo elgesio. Pirmiausia, tai yra žinių ir tėvų sugebėjimo atpažinti vaiko elgesio pasikeitimus trūkumas“, – sakė E. Žiobienė.

Anot ekspertų, oficialios statistikos, kiek vaikų nukenčia nuo seksualinio smurto, Lietuvoje nėra, todėl pasitikima policijos duomenimis, kurie rodo, jog per metus vidutiniškai pradedama kiek daugiau nei 80 tyrimų dėl seksualinio smurto prieš vaikus. Pasak A.Kurienės, įvairių tyrimų duomenimis Europoje identifikuojama, jog tokią prievartą patiria kas penktas vaikas, tačiau Kauno klinikų akušerė-ginekologė Kristina Jarienė tikina, kad ankstesniais metais vykdytų apklausų duomenimis nuo seksualinio smurto gali būti nukentėjęs kas trečias.

„Ta statistika, kuri skelbiama, yra niekalas, tai – tik ledkalnio viršūnė. Problema yra ta, kad net 80 proc. gydytojų galvoja, kad niekada nesusidurs su smurto aukomis. 88 proc. jų neatpažįsta nė vieno fizinio požymio ir nežino, kur nukreipti auką. Apie vaikus kalbu lygiai taip pat“, – sakė ji.

Ekspertai taip pat akcentavo, kad apklausų duomenimis, nuo 50 iki 80 proc. paauglių žiūri pornografinius tinklalapius ir šis turinys neretai tampa seksualinio smurto priežastimi.

„Tai nėra naujiena, nes tai yra lengvai prieinama. Bet iš visų apklaustųjų, beveik 80 proc. pasakė, kad tai yra įkvepianti medžiaga ir geriausia priemonė mokslui apie lytinį gyvenimą. Negana to, prisižiūrėję šių pornografinių vaizdų, 12 proc. iš jų išnaudoja savo draugus“, – teigė K. Jarienė.

Medikė taip pat pabrėžė, jog su smurto aukomis kolegos dažniausiai susiduria jau tik tuomet, kai vaikai atvežami po prievartavimų, o teikdami pagalbą dažniausiai sunaikina bylose reikšmingus įrodymus, nes nėra informuoti, ką reikėtų daryti pirmiausia. Tuo metu tokias problemas, kaip bulimiją, anoreksiją, savęs žalojimą, miego ar mokymosi sutrikimus, pilvo, galvos skausmus medikai, kaip ir visuomenė, esą linkę priskirti paauglių brendimo laikotarpiui būdingoms bėdoms.

„Bet tai gali slėpti lytinę prievartą“, – neabejojo specialistė.

Tuo metu E. Žiobienė pripažino, kad šiuo metu aukoms – nepilnamečiams ir mažamečiams vaikams – pagalbą teikia daugiausia nevyriausybinės organizacijos, taip pat vaikų apklausos ikiteisminiuose tyrimuose ir teismuose būdavo vykdomos ne psichologų, o tyrėjų – šiuo metu  visuose apygardos teismuose jau yra psichologai, kurie turėtų padėti apklausti visas aukas, tuo metu steigiamuose Vaiko namuose, kuriems skirta beveik 1 mln. eurų, ketinama vaikų apklausas ir apžiūras vykdyti centralizuotai.

E. Žiobienė pripažino, kad didžiausia problema dar lieka Vaiko globos įstaigose, kuriose esantys vaikai yra „viena pažeidžiamiausių grupių“.

Europos Tarybos informacinė kampanija „Vienas iš penkių“ vykdoma nuo 2010-ųjų, Lietuvoje ją koordinuoja ir vykdo Paramos vaikams centras. Su informacija, skirta informuoti vaikus, kaip atpažinti seksualinį smurtą ir nuo jo apsisaugoti, tėvai ir globėjai gali susipažinti centro tinklalapyje pvc.lt.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...