captcha

Jūsų klausimas priimtas

Valstybė užsimojo tapti kurhauzo savininke

Valstybė galutinai apsisprendė Jackų šeimai priklausančią Palangos kurhauzo medinę dalį perimti į savo nuosavybę – šios pastato dalies savininkams neleidžiama net pradėti atstatymo darbų projektavimo.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Valstybė galutinai apsisprendė Jackų šeimai priklausančią Palangos kurhauzo medinę dalį perimti į savo nuosavybę – šios pastato dalies savininkams neleidžiama net pradėti atstatymo darbų projektavimo.

Kultūros paveldo departamentui (KPD) praėjusių metų pabaigoje išsiųstas prašymas leisti pradėti istorinės pastato dalies atstatymo projektavimą Jackų šeimos nebeišgelbėjo.

Šią savaitę Gediminas Jacka sulaukė atsakymo, kad projektavimo sąlygos nebus išduotos, nes KPD nusprendė pradėti jo šeimai priklausančio kultūros vertybės objekto paėmimą valstybės nuosavybėn.

Valstybei atsibodo laukti

Paruošta byla teismą turėtų pasiekti artimiausiu metu.

Kol teismas priims sprendimą, bus prašoma paskirti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti Jackoms priklausančią pastato dalį.

Fiziniams asmenims priklausančią kultūros paveldo objekto dalį paveldosaugininkai valstybės reikmėms prašo paimti kaip netinkamai prižiūrimą.

Po kurhauzo gaisro praėjo daugiau nei 10 metų.

Savivaldybei priklausanti mūrinė dalis jau yra atstatyta ir šiemet ketinama įrengti jos vidų.

O Jackų šeimos valdomos medinės pastato dalies pamatai iki šiol nėra pajudinti.

Departamentą užvertė raštais

Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė sakė suprantanti, kad bylinėjimasis su Jackų šeima dėl pastato dalies atėmimo gali užtrukti daugiau nei metus.

Tačiau, jos manymu, nedarant šio žingsnio aptverti kurhauzo medinės dalies likučiai stūksos dar ilgiau: „Nėra savaitės, kai negautume niekinių Jackų prašymų ką nors patikslinti ar paaiškinti.

Manau, kad tokio susirašinėjimo tikslas vienas – sukauptais raštais teismui įrodinėti tariamą rūpinimąsi kurhauzo atstatymu.

Tačiau tai tėra veiksmų imitavimas, kuris neturėtų suklaidinti teismo“.

Nenori duoti galimybės vilkinti

Kultūros paveldo departamento direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis pripažino, kad Jackų šeimos nariai, kaip kurhauzo medinės dalies savininkai, turi teisę projektuoti savo pastato atstatymo darbus.

Tačiau pradėjęs pastato atėmimo valstybės nuosavybėn procedūrą departamentas nemato reikalo Jackoms suteikti progą dar labiau vilkinti kurhauzo atstatymo pradžią.

Išanalizavę situaciją KPD teisininkai padarė išvadą, kad projektavimo sąlygų išdavimas nieko nepakeis, nes Jackos iki šiol ne tik nepradėjo darbų, bet ir teismuose kurhauzo mūrinę dalį trukdo atstatinėti savivaldybei.

Anot A. Degučio, departamentas daug kartų reikalavo, kad Jackos pradėtų projektuoti savo pastato dalį, o jų dirbtinai keliami argumentai to daryti netrukdė.

Karčios bendravimo su Jackomis patirties turintys paveldosaugininkai mano, kad išduotos projektavimo sąlygos taps dar vienu iki šiol nepanaudotu vilkinimo argumentu.

„Pareikšti norą projektuoti atstatymo darbus Jackos galėjo dar tada, kai tokį projektą savo daliai užsakė savivaldybė.

Tačiau tai buvo vilkinama iki pat praėjusių metų pabaigos, kai KPD viešai pareiškė ketinimus atimti iš Jackų pastato dalį.

Kas gali garantuoti, kad išdavus projektavimo sąlygas vėl neišgirsime, jog G. Jacka neranda tinkamo architekto ar netenkina pats projektas?

Šitaip projekto lauksime vėl 10 metų, o savininkai formaliai bus pradėję restauravimo darbus“, – aiškino A. Degutis.

Priekaištauja savivaldybei

Kartu su žmona didžiausią medinio kurhauzo dalį valdantis palangiškis G. Jacka teigė, kad kitokio KPD atsakymo ir nesitikėjęs: „Mes ne kartą esame kreipęsi su prašymais leisti atstatyti kurhauzą, bet mums visuomet buvo atsakoma“.

Palangiškis tvirtino, kad šį KPD sprendimą neabejotinai skųs teismui.

G. Jacka dabar teisme ginčija prieš 10 metų įvykusį pastato pasidalinimą tarp jo ir savivaldybės.

Palangiškio įsitikinimu, kurhauzo bendraturčiais tapusių jo vaikų tas pasidalijimas neliečia, todėl jiems esą priklauso ir mūrinio pastato dalis.

Be to, G. Jacka tvirtina, kad, sumenkus jo šeimai priklausančios pastato dalies vertei, reikėtų iš naujo dalinti tai, kas liko iš kurhauzo.

G. Jackos manymu, savo pastato dalį savivaldybė restauravo pažeisdama įstatymus, nes vietoj numatytos atviros terasos atsirado vieno aukšto priestatas.

Jackoms užkliuvo ir tai, kad mūrinės dalies restauravimo projekte numatoma saugoti esamus želdinius, o savivaldybė pietvakarinėje pusėje nupjovė šešis sveikus medžius.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...