captcha

Jūsų klausimas priimtas

L. Graužinienė: būtina, kad valstybinės institucijos turėtų gestų kalbos vertėjus

Minėdami gestų kalbos 20-metį, Kurčiųjų draugijos atstovai tarptautinėje konferencijoje „Lietuvių gestų kalbos 20-metis: LGK užsienio šalių kontekste“ teigia, kad jiems vis dar sunku gestais susikalbėti savivaldybėse ar kitose valstybinėse institucijose. Didžiausia problema – vertėjų trūkumas.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

„Lietuvių gestų kalbos įteisinimas Lietuvos Respublikos kurčiųjų gimtąja kalba buvo svarbus žingsnis neįgaliųjų integracijos ir socialinės įtraukties link. Žingsnis teisinga kryptimi, bet dar nenueitas kelias. Tai buvo tik kelionės pradžia. Ir toji kelionė vis dar tęsiasi. Mūsų laukia nemenki iššūkiai“, – konferencijoje sakė parlamento vadovė Loreta Graužinienė.

Seimo pirmininkės teigimu, neįgaliųjų integracija į visuomenę vyksta per mažais žingsniais. „Būtina, kad svarbiausios valstybinės institucijos, mokslo ir studijų įstaigos, o ypač pagalbos tarnybos turėtų savo lietuvių gestų kalbos vertėjus. Žinoma, ir atitinkamą techninę bazę. Vienas iš konkrečių nūdienos pavyzdžių: negirdintieji asmenys šiandien iki šiol neturi galimybės išsikviesti pagalbos vaizdo skambučiu. Nors tokios iniciatyvos Lietuvos kurčiųjų draugija ėmėsi prieš gerus septynerius metus“, – pažymėjo politikė.

Seimo Pirmininkė L. Graužinienė taip pat atkreipė dėmesį į vertėjo iš gestų kalbos profesijos svarbą ir reikšmę kurčiųjų integracijos procese. „Be tiesioginio darbo, jie atlieka daugybę kitų funkcijų, todėl vertėjo darbas yra daugiau nei profesija, tai – darbas iš širdies, tai – žmogaus pašaukimas“, – kalbėjo parlamento vadovė.

„Gestų kalba funkcionuoja kitaip negu žodinės kalbos, nes dažniausiai kurtieji neišmoksta gestų kalbos iš savo tėvų ar šeimų, kaip žodinėse kalbose, o išmoksta  iš savo bendraamžių darželiuose ir mokykloje. Iš kartos į kartą keičiasi gestų kalba, nes jie mokosi ne iš kitos kartos, o iš savo, ta keitimosi dinamika yra greitesnė“, – pasakoja Vilniaus kolegijos dėstytojas Mantrimas Danielius.

Lietuvoje klausos negalią turi 40 tūkstančių žmonių, tačiau gestų kalbą vartoja tik apie šešis tūkstančius. Kurčiųjų draugijos prezidentas teigia, kad vis dar sudėtinga kurtiesiems susikalbėti savivaldybėse ar teisėsaugos institucijose.

„Gestų kalbos reikia komunikacijai, kad jaustumėmės lygūs su girdinčiaisiais. Yra problemų dėl vertimo paslaugų, nes Lietuvoje yra apie 110 gestų kalbos vertėjų , o kurčiųjų – 6 tūkstančiai.  Santykis – vienas vertėjas ir 60 kurčiųjų“, – teigia Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentas Vytautas Pivoras.

Konferencijos dalyviai sako, kad per 20 metų dar ne viskas padaryta, jog kurtieji jaustųsi lygiaverčiai su girdinčiaisiais. Kartasi jiems net išsikviesti pagalbą ar pranešti apie nelaimę beveik neįmanoma.

Seimo Pirmininko pavaduotojas, Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas mano, kad lietuvių gestų kalba turi būti įtvirtinta Konstitucijoje.

„Prieš 20 metų, 1995 m. gegužės 4 d., Lietuvos Vyriausybė pripažino kurčiųjų lietuvių gestų kalbą gimtąja kalba. Dabar ir kurtieji, ir girdintieji turi drauge siekti, kad lietuvių gestų kalbos statusas būtų lygiavertis valstybinės kalbos statusui, ir tai būtų įtvirtinta Konstitucijoje“, – spaudos konferencijoje, skirtoje lietuvių gestų kalbos (LGK) pripažinimo 20-mečiui, Seime sakė A. Sysas.

Jis pažymėjo, kad penktadienį Seime vykstančios tarptautinės konferencijos dalyviai turėtų priimti atitinkamą rezoliuciją dėl lietuvių gestų kalbos padėties gerinimo Lietuvoje. Ji galėtų tapti pagrindu politikams priimti sprendimus, kurie padėtų išspręsti egzistuojančias Lietuvos kurčiųjų problemas, susijusias su bendros Lietuvos gestų kalbos politikos nebuvimu, nacionalinio transliuotojo ir komercinių televizijų laidų, pritaikytų gestų kalbos vartotojams, stoka, ryšių technologijų (įskaitant pagalbos telefono 112) nepritaikymu kurtiesiems, gestų kalbos vertėjų trūkumu ir kt.“

Rūpindamasi informacijos sklaida LRT televizija kai kurias žinių laidas verčia į gestų kalbą, taip pat nemažai filmų subtitruoja.

 
Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...