captcha

Jūsų klausimas priimtas

EK agentūra: Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, kurioje vyrauja vientisa ankstyvojo ugdymo sistema

Lietuva turi pasirengusi pažangias, itin gerai Europoje vertinamas ikimokyklinio ugdymo rekomendacijas ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojams. Lietuvoje vaikus ugdantys auklėtojai visi be išimties turi aukštąjį išsilavinimą. Tačiau Lietuvoje yra gana didelis leistinas vaikų skaičius vienam auklėtojui ugdant 0–2 metų amžiaus grupėje (ES šalių vidurkis yra tik 7–8 vaikai). Tokios išvados buvo pristatytos ketvirtadienį Vilniuje Švietimo ir mokslo ministerijos su partneriais surengtoje konferencijoje „Kokybiškas ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas: ką galėtume daryti geriau?“. 
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

„Ikimokyklinis ugdymas – pati svarbiausia švietimo sritis. Mokslininkų teigimu, pirmuosius žmogaus gyvenimo metus savo intensyvumu galima prilyginti galingam sprogimui – šiuo laikotarpiu mažas žmogus pasaulį pažįsta, jį sugeria, mokosi taip intensyviai, kaip niekada vėliau. Todėl tam, kad visus vaikus gyvenime lydėtų sėkmė, labai svarbios yra mūsų visų pastangos, susitarimai ir kryptinga veikla ankstyvojo ugdymo srityje. Tik kokybiškas ankstyvasis ugdymas garantuoja sėkmę“, – sakė konferencijoje dalyvavusi švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.

Tarptautinių tyrimų duomenimis, vaikų, kurie bent vienus metus iki mokyklos lankymo pradžios dalyvavo kokybiškame instituciniame ugdyme, matematikos, skaitymo gebėjimai pastebimai geresni nei tų, kurie tokios galimybės neturėjo; pripažįstama, kad kokybiškas ugdymas yra svarbi skurdo, iškritimo iš švietimo sistemos mažinimo priemonė, o šalys, kurios ankstyvajam vaikų ugdymui skiria ne mažiau dėmesio ir investicijų nei kitiems švietimo lygmenims, vėliau turi gerokai didesnę ekonominę naudą – mažiau išlaidų joms reikia skirti sveikatos, socialinės apsaugos, teisingumo sistemoms, sakė ministrė.

Dr. Akvilė Motiejūnaitė-Schulmeister, švietimo politikos ir švietimo sistemų analitikė, atstovaujanti Europos Komisijos Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomajai agentūrai, apžvelgė 37 Europos šalių ankstyvojo ugdymo sistemas ir kaip Lietuva atrodo tarptautiniu kontekstu. Mūsų šalis viena iš nedaugelio valstybių, kurioje vyrauja vientisa ankstyvojo ugdymo sistema. Daugelyje šalių vyrauja sistema, skaidanti ugdymą į dvi dalis: vaikų iki 3 metų priežiūra ir ikimokyklinis ugdymas, kuris yra jau švietimo dalis ir priklauso švietimo ministerijų reguliavimo sričiai. Vientisa ankstyvojo ugdymo sistema, kai vaikas nepereina skirtingos priklausomybės institucijų, vyrauja Baltijos, Šiaurės ir Skandinavijos šalyse bei Slovėnijoje ir Kroatijoje.

Nemažai šalių turi reglamentavusios paslaugų teikimą namuose – tai yra vaikus namuose ugdo valstybės mastu nustatytus reikalavimus atitinkančios auklės. Tai labai populiaru, tarkime, Danijoje, Belgijoje. Tai patogi išeitis ir pasirinkimo galimybė tėvams, kai vaikas sunkokai pripranta didesnėje ikimokyklinės įstaigos grupėje, dažnai serga. Namų aplinka yra jauki, vaikų grupės nedidelės, vaikus ugdo kvalifikuotos auklės, kai kuriose šalyse iš jų reikalaujama turėti ir aukštąjį išsilavinimą. Tokios valstybiniu mastu reglamentuotos paslaugos neturi Lietuva ir Balkanų šalys.

Per konferenciją nemažai kalbėta ir apie ikimokyklinio ugdymo prieinamumą. Lietuva nėra išskirtinė, tai problema daugelyje Europos šalių, išskyrus Skandinaviją. Siūloma keletas sprendimo būdų: įstatymu įtvirtinti teisę į ankstyvąjį ugdymą ir garantuoti vaikui vietą darželyje. Tarkime, Vokietijoje, kur galioja ši teisė, tėvai savivaldybę gali paduoti į teismą, jeigu vaikui neatsiranda vietos. Dažniausiai šios paslaugos yra mokamos, bet subsidijuojamos.

Kitas būdas – įvesti privalomą ankstyvąjį ugdymą. Lietuva privalomą 1 metų priešmokyklinį ugdymą rengiasi įvesti nuo 2016 m. rugsėjo 1-osios.

Lietuva, Rumunija, Latvija išsiskiria ir tuo, kad ikimokyklinis ugdymas yra nemokamas. Tačiau mūsų šalyje nėra garantuojamas vietos suteikimas, dėl to atsiranda pasiūlos ir paklausos neatitikimas. Lietuvoje palyginti mažai vaikų iki 3 metų lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Mūsų šalyje visi auklėtojai ikimokyklinio ugdymo įstaigose turi aukštąjį išsilavinimą. Kitose šalyse to nebūtinai reikalaujama, be to, dažnai yra kelios kategorijos darbuotojų, nebūtinai tik auklėtojai.

Viktoria Bolla, Europos Komisijos Švietimo ir kultūros generalinio direktorato atstovė, taip pat pabrėžė ankstyvojo ugdymo prieinamumo didinimą ir socialinės atskirties mažinimą, tai iškelta ir Europos strategijoje 2020. Kiekvienoje šalyje turi įsivyrauti požiūris, kad pats vaikas yra aktyvus besimokantysis, kad ugdymo kokybė turi būti matuojama per įstaigų akreditaciją, o skirtingos ministerijos, savivaldybės ir kitos įstaigos, darbuotojai turi bendradarbiauti. Darbuotojų kompetencija ir kvalifikacijos tobulinimas – neginčytinas veiksnys, padedantis ugdymo kokybei.

Pasak Europos Komisijos atstovės, veiksmingiausi personalo mokymai – tai 2 ar 3 dienas trunkantys mokymai, kuriuose yra daug praktinių užduočių, ir kuriuose dalyvauja visa auklėtojų grupė, o ne pavieniai darbuotojai.

Į konferenciją susirinkusiems savivaldybių atstovams, ikimokyklinių ugdymo įstaigų pedagogams V. Bolla akcentavo, kad svarbu į ugdymą įtraukti vaikų tėvus, nes ikimokyklinio amžiaus vaikams tai svarbiausi asmenys ir be šeimos paramos pažanga neįmanoma. Norint pasiekti gerų ankstyvojo ugdymo rezultatų, padeda ir tyrimų, gerai dirbančių įstaigų programų, modelių viešinimas, pasidalijimas gerąja patirtimi.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...