captcha

Jūsų klausimas priimtas

J. Olekas: labiausiai Rusiją provokuotume nedarydami nieko

NATO gynybos ministrų susitikime oficialiai paskelbta, kad Didžioji Britanija į Baltijos šalis ir Lenkiją siunčia 100 karių kuopą. Kremlius iškart pradėjo grasinti, kad tai be atsako neliks. Susitikime dalyvaujantis krašto apsaugos ministras Juozas Olekas LRT RADIJO laidai „60 minučių“ pabrėžė, kad didžiausio atsako iš Rusijos sulauktume priešingu atveju – jei krašto gynybai tokio dėmesio neskirtume.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Kremlius sako, kad kariai į Baltijos valstybes siunčiami dėl išgalvotos Rusijos agresijos ir  tai be atsako neliks. Kaip reaguojate į tokią Kremliaus poziciją ir kokio atsako tikitės?

Kai karių Baltijos valstybėse nebuvo, Rusija vieną po kitos okupavo tai Gruzijos, tai Ukrainos teritorijos dalį. Aš manau, kad nieko nedarymas ir dėmesio neskyrimas tokiems Rusijos veiksmams būtų didžiausia Rusijos provokacija ir skatinimas, kad tie veiksmai plistų ir į kitas šalis.

Manau, kad mūsų pastangos skirti didesnį dėmesį gynybai – finansų skyrimas, su sąjungininkais kartu priimti sprendimai Velse, jų įgyvendinimas, JAV karių buvimas, Didžiosios Britanijos karių atvykimas [...] – stiptina mūsų saugumą ir tai yra mūsų atsakas į tuos veiksmus, kuriuos atlieka Rusija aplink mūsų sienas. Manau, kad šis atvykimas tikrai padidins mūsų saugumą, o ne provokuos Rusiją veikti. Ji jau veikia ir be mūsų sąjungininkų atvykimo.

100 karių – daug ar mažai? Ir kur konkrečiai jie bus dislokuoti, nes pranešama, kad tai bus Baltijos šalyse ir Lenkijoje.

Mes viską patikslinsime ir, kai jau artės atvykimas, pasakysime. Mes turime pagrindines vietas, kur atvykę mūsų sąjungininkai apsistoja: tai Rukla, Pabradė, Kairių poligonas. Priklausys nuo to, kokie bus mokymai.

Kariai bus išskirstyti po 4 valstybes?

Detales mes dar aptarsime. Šiandien išgirdome oficialų Jungtinės Karalystės Gynybos sekretoriaus patvirtinimą padidinti finansavimą ir siųsti karius į Baltijos šalis ir Lenkiją. Toks yra oficialus pranešimas, o dėl detalių – kokio dydžio, į kokią vietą ir kokie padaliniai – tarsimės.

Žinoma, susitikime buvo aptarti ir Rusijos veiksmai pažeidžiant Turkijos oro erdvę. Kas konkrečiai buvo kalbėta ir kokio NATO atsako galima tikėtis?

Visos valstybės, kurios pasisakė, išreiškė solidarumą su Turkija. Taip pat buvo patvirtinta, pakartota, kad Turkijos erdvė yra NATO erdvė taip, kaip Baltijos valstybės yra NATO erdvė, ir NATO dės visas pastangas ir panaudos visas priemones, kad tokių oro erdvės pažeidimų nebūtų.

Galiu pasidžiaugti, kad Lietuvos oro erdvė atvykusių sąjungininkų naikintuvais yra saugoma ir šiais metais mes neturėjome nė vieno erdvės pažeidimo. Visada, kai Rusijos lėktuvai be atsako ir be plano skrisdavo ir nekomunikuodavo su mūsų oro gynybos sistemomis, pakildavo oro policijos naikintuvai ir palydėdavo Rusijos lėktuvus, neįleisdami jų į Lietuvos oro erdvę.

Visgi koks gali būti konkretus NATO atsakas Turkijos atveju?

Yra įvairių priemonių: oro gynybos sistemos, kurios gali būti papildomai dislokuotos, naikintuvų budėjimai, pasikeitimas informacija. Daug priemonių yra NATO dispozicijoje ir jos atitinkamai bus pritaikytos.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...