captcha

Jūsų klausimas priimtas

TTK: specialiosios tarnybos skirtingai supranta, kokius duomenis jie privalo sunaikinti

Parlamentinį tyrimą dėl kriminalinės žvalgybos metu gautos informacijos naudojimo pradėjęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) trečiadienį išsiaiškino, kad specialiosios tarnybos skirtingai supranta, kokius duomenis jie privalo sunaikinti, o kokius saugoti.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

„Pamatėme, kad praktika įvairiose vietose yra šiek tiek skirtinga, nors įstatymas turi būti taikomas vienodai“, – po uždaro komiteto posėdžio žurnalistams sakė TTK pirmininkas Julius Sabatauskas.

Trečiadienį komitetas apklausė Generalinės prokuratūros vadovus ir apygardų teismų pirmininkus.

Pasak J. Sabatausko, paaiškėjo, kad skirtingose institucijose skirtingai taikomas įstatymo reikalavimas nedelsiant sunaikinti kriminalinės žvalgybos metu surinktą informaciją, jeigu nėra pagrindo pagal šią informaciją pradėti ikiteisminio tyrimo. Komiteto vadovo teigimu, skirtingų interpretacijų kyla dėl to, kad įstatyme numatyta nemažai išlygų, kokiais atvejais tokia informacija gali būti saugoma.

Anot laikinojo generalinio prokuroro Dariaus Raulušaičio, tas procesas įstatyme gana sudėtingai aprašytas.

„Iš esmės nulemia tos informacijos patikimumas, jos galbūt reikšmingumas paties kriminalinės žvalgybos subjekto veiklai. Informacija apie privatų asmens gyvenimą nesaugoma, bet vėlgi kyla klausimas, kas yra tas privatus asmens gyvenimas. Matyt, kiekvienas kriminalinės žvalgybos subjektas šiek tiek savaip vertina“, – tvirtino D. Raulušaitis.

Paklaustas, kodėl informacija, kurios neužteko pradėti ikiteisminį tyrimą, teikiama sprendimų priėmėjams, o šie ja remiasi skirdami arba neskirdami asmenis į pareigas, laikinasis Generalinės prokuratūros vadovas sakė, kad tai numato įstatymas.

„Nežinau, kaip įstatymo numatyta, ir taip yra“, – teigė jis.

Seimo TTK pirmininko teigimu, bus svarstoma galimybė tikslinti minėtus dalykus reguliuojančius teisės aktus.

Jis taip pat minėjo, kad komiteto nariai atkreipė dėmesį, jog kriminalinės žvalgybos veiksmai turėtų būti labiau kontroliuojami.

„Dar buvo atkreiptas dėmesys, kad kontrolė turėtų būti didesnė ir galbūt daugiau koncentruota vienose rankose. Kur? Čia jau klausimas“, – sakė J. Sabatauskas.

D. Raulušaitis neatskleidė, kiek kriminalinės žvalgybos tyrimų perauga į ikiteisminius tyrimus, o kiek jų nutraukiama. Prokuroro teigimu, šie duomenys yra riboto naudojimo.

Jis tik paminėjo, kad kontroliuotų kriminalinės žvalgybos metu asmenų skaičius turi tendenciją mažėti. Jo teigimu, 2012 metais tokių žmonių buvo apie 7 tūkst., 2013 metais – apie 6 tūkst., 2014 – apie 4,5 tūkstančio.

Prokuratūra yra įslaptinusi duomenis, kiek prašymų dėl slapto sekimo, pokalbių klausymo teismai patenkina, o kiek atmeta.

„Negalėčiau pasakyti šios informacijos. Kiek žinau Generalinė prokuratūra šiuos duomenis pripažinusi neviešais“, – Seime žurnalistams sakė Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis.

Jis savo ruožtu tikino, kad teisėjai prieš leisdami slapta kontroliuoti asmenis įsitikina, kad toks pareigūnų prašymas pagrįstas.

„Norėčiau atmesti priekaištus (kad teismai sankcionuoja neįsigilinę – BNS). Noriu patikinti, kad visi teismai, visi teisėjai, kurie sankcionuoja, žiūri labai atidžiai, ir man nežinomi tokie atvejai, kad kas nors labai atmestinai ką nors darytų, kad lengva ranka sankcionuotų. Tikrai taip nėra“, – sakė teisėjas.

Jis taip pat minėjo, kad kriminalinės žvalgybos subjektai teismams praneša apie sunaikintą informaciją, kuri buvo surinkta pagal teismo sankciją.

„Sankcionuojama daugiau negu teismai gauna pranešimų, kad tokia informacija nepasitvirtino ir yra sunaikinama. Reikia daryti išvadą, kad dauguma informacijos panaudojama, bent jau pagal tą statistiką, kuri teismams žinoma“, – tvirtino N. Meilutis.

Seimas rugsėjo pabaigoje nutarimu pavedė TT atlikti parlamentinį tyrimą „dėl kriminalinės žvalgybos metu gautos informacijos panaudojimo ir saugojimo“.

Pasak J. Sabatausko, jo metu bus aiškinamasi, kaip įgyvendinamas Kriminalinės žvalgybos įstatymas, žiūrima, ar reikalingos kokios nors pataisos, pokyčiai.

Anot jo, pastaraisiais mėnesiais buvo nemažai tokių atvejų, kai paaiškėjo, kad skiriant asmenis į tam tikras pareigas naudojama kriminalinės žvalgybos metu gauta informacija, kuri gali būti nepatikima.

Korupcijos prevencijos įstatymas numato, kad Specialiųjų tyrimų  tarnyba turi pateikti vadovams informaciją apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje ar įmonėje, siekiant įvertinti asmens patikimumą.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...