captcha

Jūsų klausimas priimtas

E.Šileris: tragiškų avarijų priežastys dažniausiai būna paprastos ir banalios

Per ketverius metus neatsargus kitos transporto priemonės lenkimo manevras jau pražudė 187 žmones, per 1700 buvo sužeista. Neatmetama, kad būtent šis manevras sukėlė šiurpią avariją ir Plungės rajone. Kokios priežastys dažniausiai sėja mirtį Lietuvos keliuose?
S. Žiūros (BFL) nuotr.
S. Žiūros (BFL) nuotr.

Apie tai „Dėmesio centre“ – žurnalistės Agnės Skamarakaitės pokalbis su policijos generalinio komisaro pavaduotoju Edvardu Šileriu ir lenktynininku Antanu Juknevičiumi.

– Sekmadienio vakarą Plungės rajone įvyko kraupi avarija, kurios metu žuvo beveik visa šeima – vyras, moteris ir jų mažametė dukra, kitos dukros būklė sunki. Nukentėjo ir kito automobilio keleiviai. Pone Šileri, kas įvyko, kokios priežastys sukėlė šią baisią avariją?

– Kol kas atliekamas tyrimas. Situacija labai paini, ir dar negalima pasakyti, kurio automobilio vairuotojas kaltas dėl avarijos, nes eismo įvykio dalyviai arba komoje, arba negyvi. Tik tada, kai surinksime visus duomenis, galėsime tiksliai pasakyti, kas įvyko.

– Kaip vyksta tokių nelaimių tyrimas, turint omenyje, kad tai sekmadienio vakaras? Kas atvažiuoja pirmas į eismo įvykio vietą?

– Priklauso nuo to, kas ir kokią informaciją gavo. Paprastai skambinama telefonu 112 ir ši tarnyba siunčia pagalbą – gaisrinę, greitąją medicinos pagalbą, policiją. Po to surenkama visa informacija iš įvykio vietos. Kai įvyksta tokio masto tragedija, yra pradedamas ikiteisminis tyrimas.

– Tyrėjai, kurie tiria įvykį, į įvykio vietą atvyksta ar vaizdo medžiagą žiūri jau gerokai po įvykio?

– Visaip būna. Tokioms nelaimėms mes turime budinčius tyrėjus, jie paprastai atvažiuoja kiek įmanoma greičiau iš apskričių centrų. Dažniausiai būna taip, kad vieni tyrėjai sureaguoja į įvykį, o kiti tą įvykį tiria.

– Kaip buvo šį kartą? Suprantu, kad tyrėjai į nelaimės vietą atvažiavo tik pirmadienio rytą?

– Taip, tyrėjai, tiriantys įvykį dabar, atvažiavo pirmadienio rytą.

– Tačiau ar tai netrukdo operatyviai ir tiksliai atkurti įvykio aplinkybes, detales?

– Priklausomai nuo įvykio ir baigto ikiteisminio tyrimo, galima padaryti tam tikras išvadas. Tačiau svarbiausia tokiais atvejais, kad laiku atvyktų greitoji pagalba, o įvykio atkūrimas mums atsako į klausimą, kaip viskas įvyko, ir duoda teisinį įvertinimą.

– Arba padeda išvengti kitų nelaimių?

– Būtent. Tačiau dažniausiai avarijų priežastys būna banalios: nesaugus greitis, alkoholis, kalbėjimas mobiliuoju telefonu arba neprisegti saugos diržai.

– Pone Juknevičiau, kaip svarbu yra policijos pareigūnams kiek įmanoma greičiau atkurti įvykio aplinkybes? 

– Kad viskas būtų tiksliai įvertinta, pareigūnų reakcija turi būti greita. Reikia nepamiršti, kad dabar ruduo, ankstyva tamsa ir lietus greitai naikina svarbias detales. Kita vertus, labai svarbu ir aplinkinių reakcija. Esu ir pats ne kartą matęs, kad žmonės, matę įvykį ir galintys būti liudininkais, numoja ranka ir išvažiuoja, nepalikę jokių kontaktų. Abejingumas tokiose situacijose yra didelis nusikaltimas.

– Pone Šileri, trys liudininkai kol kas dar nėra apklausti ir dėl įvykio Plungės rajone? 

– Nenorėčiau komentuoti, kiek liudininkų nustatyta, tačiau policija atliks savo darbą ir juos apklaus. Nemaža problema ta, kad liudininkai yra apklausiami po kelis kartus: jie duoda parodymus policijos pareigūnams, po to – teisime, kuris paprastai vyksta po metų ir daugiau. Jau būna praėję nemažai laiko, žmonės neretai ir pamiršta kai kurias detales. Tai taip pat gali būti viena priežasčių, kodėl žmonės vengia liudyti. Būna, kad jie ir pasigaili sutikę liudyti, nes neužtenka vieną kartą nupasakoti įvykį, tenka vaikščioti po teismus, gaišti laiką. Būna, kad žmonės pakeičia parodymus.

– Pone Juknevičiau, kol kas dar negalime sakyti, kad avarijos Plungės rajone priežastis buvo pavojingas lenkimo manevras. Tačiau, kalbant apskritai, šis manevras pridaro daugybę bėdų – per ketverius metus dėl išvažiavimo į priešingą eismo juostą ir susidūrimo su kita transporto priemone 187 žmonės žuvo ir daugiau negu 1700 sužeista. Skaičiai kraupūs, ką manote apie šią problemą?

– Vairuotojai dažnai pamiršta, kad vairavimas – labai atsakingas dalykas. Ir net menkiausia klaida gali virsti tragedija. Svarbiausia vairuojant – atidumas. Ir jeigu kyla nors menkiausia abejonė, manevro daryti negalima. Skubėjimas, nuovargis, susierzinimas – esą „kiek galiu vilktis iš paskos, aplenksiu kuo greičiau“ – taip pat daro savo. Kai pradedi lenkimo manevrą, ypač kai slidu, prastas matomumas, kelio atgal nėra, kažką pakeisti būna labai sudėtinga.

– Pone Šileri, ką daryti su vairuotojais, lenkiančiai neatsargiai? Naujasis administracinių teisės pažeidimų kodeksas, įsigaliosiantis nuo kitų metų balandžio, numato, kad už pavojingą lenkimą netgi gali būti atimtas vairuotojo pažymėjimas. Pakaks to?

– Tikimės, kad pakaks. Kiekviena griežtinanti priemonė turi savo tikslą. Tačiau kita svarbi priemonė – vairuotojų sąmoningumo kėlimas. Vien baudimais situacijos nepakeisime. Kuo daugiau bus sąmoningų vairuotojų ir žmonių, pranešančių apie nesaugų, chuliganišką vairavimą, kuo daugiau bus policijos taikomų priemonių, tuo greičiau mes pasieksime konkrečių rezultatų.

– Pone Juknevičiau, ką Jūs manote apie mūsų visuomenės sąmoningumą?

– Puikus pavyzdys yra Skandinavija, kuri laikoma brandžiausia vairuotojų visuomene. Tai nereiškia, kad Skandinavijos šalyse nebūna skaudžių avarijų, tačiau iki skandinavų mums dar toli. Bet kažką daryti būtina. Aš visada sakau, kad geriausia yra pradėti nuo savęs. Jei šalia sėdintys vaikai mato, kad tėvas ar mama grubiai pažeidinėja kelių eismo taisykles, tikėtina, kad jie užaugę elgsis taip pat. Jei matai kelyje agresyviai besielgiantį vairuotoją, tai nereiškia, kad turi elgtis taip pat agresyviai. Kur kas protingiau tokiam užleisti kelią. Sąmoningumo kėlimas yra ilgas procesas. Kita vertus, dabar situacija mūsų keliuose yra kur kas geresnė negu prieš 10 metų, tai rodo ir statistika. Taigi, mūsų vairuotojai tampa sąmoningesni, ne tik griežtos baudos juos tramdo.

– Pravartu ir viziją turėti? Pavyzdžiui, švedai siekia nulio – t. y. stengiasi, kad nebūtų nė vienos žūties keliuose.

E. Šileris: Taip, ir mūsų tokia siekiamybė. Pateiksiu ir Vokietijos pavyzdį. Jeigu greitkelyje atsitinka nelaimė ar kažkas neatsakingai vairuoja, policija tuojau pat sureaguoja ir atvažiuoja. Kodėl? Todėl, kad Vokietijoje yra atsakingi žmonės. Jie tučtuojau reaguoja ir skambina tarnyboms. Deja, mūsų visuomenėje atsakingumo dar trūksta. Tačiau yra ir gerų dalykų. Šiemet pradėjome matuoti vidutinį greitį ir matome teigiamus poslinkius. Nors neišvengiame tragiškų avarijų kelyje „Via Baltica“, tačiau šiame ruože vairuotojų kultūra pagerėjo. Jeigu anksčiau čia fiksuodavome dešimtis greičio viršijimų per dieną, tai dabar nuo liepos esame užfiksavę tik vieną atvejį, kai greitis buvo viršytas 50 kilometrų per valandą.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...