captcha

Jūsų klausimas priimtas

Klimatologas: Lietuva pateko į rizikos zoną

Į Lietuvą atvykęs Prancūzijos klimatologas Laurent`as Boppas, duodamas išskirtinį interviu GRYNAS.lt, paaiškino, kokias didžiausias klimato atšilimo pasekmes pajus Lietuva. Jis siunčia žinutę su pabėgėlių srautais nesusitvarkančiai Europai – dėl užlietų regionų jų tik daugės.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Laukia labai karštos vasaros

Prancūzų instituto Lietuvoje kvietimu mūsų šalyje apsilankęs L. Boppas GRYNAS.lt teigia, kad Lietuvoje 2016 metų vasara gali būti dar karštesnė. Dėl klimato kaitos, pasak specialisto, tirpsta ne vien ledynai – didžiuliai pakitimai jaučiami ir amžino įšalo žemėje.

Kaip vieną iš neigiamų klimato kaitos padarinių L. Boppas įvardija kylantį vandenynų lygį. Ateityje prognozuojami potvyniai, dėl kurių gali būti užlietos salos ir netoli jūrų esantys regionai. Dėl to pabėgėlių skaičius, anot pašnekovo, dar didės.

„Klimato kaita padarys didelę žalą visų regionų žmonėms ir jų veikloms. Pavyzdžiui, Europoje viena iš bėdų bus jūros lygio kilimas. Dėl to padaugės potvynių šalyse, kurios yra netoli vandenynų ar jūrų. Per pastaruosius 100 metų bendras vandenynų pakilimas virš jūros lygio siekia 20 centimetrų. Yra nemaža tikimybė, kad XXI amžiuje vandenynų lygis pakils ne centimetrais, o visu metru. Galima įsivaizduoti, kokias problemas tai sukels infrastruktūroms. O pietinėms ir vidurio Europos šalims gresia didelės sausros, kurios naikins agrokultūrą“, – sakė klimatologas.

Ekspertas tikina, kad visos Vakarų Europos šalys pajus, ką reiškia dideli karščiai. Ne išimtis ir Lietuva.

„Dėl Baltijos jūros Lietuva taip pat patenka į rizikos zoną. Šios šalies neaplenks didelės karščio bangos vasarų metu. Lietuvos klimatas labai panašus į Prancūzijos, abiejose šalyse per pastaruosius metus vasaros buvo karštesnės nei įprastai. Itin didelės sausros Prancūzijoje buvo 2003 metais. Klimatologai mano, kad tokio galingumo karščio bangos pasireikš visoje Vakarų Europoje ateinančių metų vasarą. Žiemos taps taip pat šiltesnės, kas sukels neigiamų padarinių ekosistemoms. Lietuvoje turėtų pasikeisti rudens ir pavasario charakteristikos, tačiau nemanau, kad šie metų laikai išnyks“, – komentavo specialistas.

Giria automobilių mokestį

L. Boppo teigimu, Lietuva, lyginant su kitomis Europos valstybėmis, į atmosferą išmeta gan mažą CO2 kiekį.

„Pagal tyrimus, Lietuvos energijos sistemos mažiau teršia aplinką už kitas Europos šalis. Lietuva žengė didelį žingsnį pradėdama naudoti gamtines dujas. Jūsų šalyje Aplinkos ministerijos svarstomi mokesčiai už automobilių naudojimą yra labai geras dalykas. Prancūzijoje prieš du metus irgi buvo norima įvesti mokestį, kurio dydis priklauso nuo automobilio išmetamos taršos. Labai daug žmonių buvo pasipiktinę ir dėl to vyriausybė tokio sprendimo nepriėmė. Asmeniškai manau, kad tai labai blogai“, – pasakojo ekspertas.

Pasak klimatologo, labiausiai susirūpinti turėtų Arkties gyventojai, čia klimatas šyla neįprastu greičiu. O dėl didėjančio vandenynų lygio, anot L. Boppo, Europą gali užplūsti dar daugiau pabėgėlių.

„Arktinių regionų žmonėms kyla didžiausias pavojus. Ten klimato kaita vyksta nuolat ir itin greitai. Kai pasaulyje vidutinis temperatūros pakilimas buvo 1 laipsnis, arktiniuose regionuose oras atšilo trejais. Tirpsta ne vien ledynai, bet ir amžinojo įšalo žemė. Didelė grėsmė kyla ir saloms, jos neteks dalies teritorijos arba bus visiškai užlietos. Dėl to didės pabėgėlių skaičius, kurių ir taip šiuo metu nemažai“, – teigė specialistas. Ekspertas įsitikinęs – žmonės privalo mažinti išmetamo anglies dioksido kiekį į orą, kitaip laukia dar didesnės gamtinės anomalijos.

„Kada klimato kaitos padariniai pasieks aukščiausią tašką, priklausys nuo to, kaip elgsis žmonės. Didėjant CO2 kiekiui atmosferoje, didės ir klimato sukeltų katastrofų skaičius. Didžiausios CO2 emisijos prognozuojamos 2020 – 2025 metais, todėl iki šio laikotarpio reiktų telkti visas pastangas ir kuo labiau mažinti teršalų pateikimą į orą“, – sakė L. Boppas.

Anot specialisto, daug žmonių mano, kad klimatologų ir gamtininkų viešinama informacija yra skirta apsaugoti gamtą ir mūsų planetą. Tačiau L. Boppas sako, kad žmonės raginami mažinti CO2 kiekį tik dėl jų pačių gerovės.

„Dėl klimato kaitos Žemei nieko nenutiks. Grįžkime atgal 60–70 milijonų metų. Klimatas buvo daug karštesnis negu dabar. Mūsų planeta patyrusi labai daug ir dėl CO2 emisijų ji patirs labai minimalią žalą. Būdavo, kad ledynai ištirpdavo, vėl susidarydavo – nieko čia tokio. Žmonės turėtų baimintis ne dėl Žemės, o dėl savęs, nes jie kenkia ne planetai, o patys sau“, – teigė klimatologas.

Šaltinis www.grynas.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...