captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kyla keisčiausių klausimų skrendant lėktuvu? Štai atsakymai

Keliaujantiems lėktuvais kyla įvairiausių klausimų, pavyzdžiui, kodėl reikia atidaryti langus leidžiantis bei kylant lėktuvui? Ar danguje yra greičio apribojimai? Ar reikia jaudintis, kai pranešama apie turbulenciją? Į klausimus atsako aviacijos ekspertas Rytis Dulinskas.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Skrydis lėktuvu yra vienas iš saugiausių keliavimo būdų. Kasmet jų dūžta vis mažiau, taip pat nukenčia mažiau žmonių. Pagal Orlaivių incidentų archyvų biurą (B3A) 2012- aisiais lėktuvų avarijose žuvo 800 žmonių, 2013-aisiais tik 459 žmonės, nukentėjusiųjų skaičius vis mažėja.

Tačiau ne visi pripažįsta lėktuvų saugumą. Milijonai žmonių pasaulyje dreba išgirdę apie skrydžius jais. Kyla šimtai klausimų. Kodėl reikia atidaryti langus leidžiantis bei kylant lėktuvui? Ar danguje yra greičio apribojimai? Kas ta turbulencija? Ar išgirdus apie ją jau reikėtų melstis? Kas ta juodoji dėžė? Ar ji išgelbės krentantį lėktuvą?

Visus atsakymus į Jums rūpimus klausimus rasite šiame straipsnyje. Į juos atsakyti adėjo Civilinės aviacijos administracijos (CAA) Skrydžių priežiūros skyriaus vedėjo pavaduotojas bei aviacijos ekspertas Rytis Dulinskas.

Ar reikia rakto užvedant lėktuvą? Jis užvedamas kaip automobilis?

Ne visi lėktuvai užvedami vienodai. Mažiems lėktuvams užvesti reikalingi raktai. Dideli lėktuvai užvedami be rakto, sudėtingiau.

„Dideli lėktuvai užvedami be rakto, reikia įjungti tam tikras sistemas, atlikti procedūras, paspausti mygtukus, tuomet varikliai yra paleidžiami,“ – sako R. Dulinskas.

Kodėl reikia atidaryti langus leidžiantis bei kylant lėktuvui?

Kylant bei leidžiantis lėktuvui pilotai visada prašo pakelti langų užuolaidas. Pasak eksperto, to reikia tam kad, esant nelaimei, gelbėtojai galėtų pamatyti viduje esančius žmones, jiems padėti.

„Tai nėra įtvirtinta jokiame reglamente, o naudojama geroji praktika. Jei lėktuvas išlėktų iš tako, ar kažkas panašaus nutiktų gelbėjimo tarnybos per langus matytų, kas vyksta viduje,“ – sako R. Dulinskas.

Ar danguje yra greičio apribojimai?

Danguje yra greičio apribojimai. Jie yra tiek terminalo zonoje, kurioje lėktuvai atvyksta, išvyksta, tiek pakilus į skrydžio aukštį. Jų nesilaikantys yra baudžiami.

„Artėjant prie oro uostų yra nemažai apribojimų. Tai yra susiję su keliais dalykais. Visų pirma, apribojimai įvedami tam, kad suvaldyti atvykstančių, išvykstančių lėktuvų srautus,“ – tikina aviacijos ekspertas.

„Oro uostuose yra nurodyti minimalūs arba maksimalūs greičiai. Reikia griežtai jų laikytis, jei nesilaikai, tai yra tas pats, kaip kelio ženklo nepaisymas. Gali būti ir rimtos baudos, jei pilotai nesilaiko šių apribojimų. Juk sutrikdomas visas skrydžių laukas, galimi ir susidūrimai,“ – priduria R. Dulinskas.

Standartiniai apribojimai gali kisti, tai priklauso nuo dispečerio. Jis reguliuoja lėktuvų srautus, gali susisiekti ir pasakyti lėktuvo pilotui padidinti bei sumažinti greitį.

„Dispečeris gali paprašyti ir dešimties, penkiolikos kilometrų aukštyje laikytis tam tikrų greičių, dėl prasilenkimų su kitais lėktuvais,“ – tikina R. Dulinskas.

Ar reikia jaudintis, kai pranešama apie turbulenciją?

„Lėktuve išvis nereikia jaudintis (juokiasi). Aišku, reikia prisisegti saugos diržą, aš visada skrendu prisisegęs, nepriklausomai, ar pranešama apie turbulenciją, ar ne. Automobilyje taip pat reikia prisisegti, tai yra pakankamai logiška. Turbulencija gali būti netikėta, galima nelauktai į ją papulti. Ne visada prietaisai nustato tuos dalykus. Todėl ir yra ta rekomendacija, kad reikia prisisegti,“ – sako aviacijos ekspertas.

Pagal Tarptautinių žodžių žodyną, turbulencija yra skysčio arba dujų netvarkingas, sūkuringas judėjimas.

Pasak Ryčio, ją sukelia atmosferos slėgis, ji kyla dėl reljefo nelygumų. Kalnuotose vietovėse oro srautas kyla žemyn ir aukštyn. Turbulencija galima ir virš audros debesų.

„Yra oro upės danguje, kuriose srautas gali siekti šimtus km/h. Įsivaizduokim, kai į tokią upę įkrenta lėktuvas, tai aišku, jis patirs turbulenciją,“ – sako R. Dulinskas.

Taip pat turbulencija kyla ir patekus į kito lėktuvo paliktą pėdsaką.

„Skrendant gali būti neilgi krestelėjimai, reiškia kitas lėktuvas praskrido, paliko sujauktą oro srautą. Tuo metu galimi iki minutės ilgio judėjimai. Žegnotis tikrai nereikia, tai visiškai normalu,“ – šmaikštauja R. Dulinskas.

Kas yra juodoji dėžė? Ar ji tikrai juoda?

Juodoji dėžė iš tikrųjų nėra juodos spalvos. Ji yra ryškiai raudona, ją lengva aptikti. Joje saugoma informacija, pagal kurią, įvykus nelaimei, nustatomos avarijos priežastys.

„Juodoji dėžė nėra juoda. Yra likęs toks buitinis pavadinimas, nes ji uždara, joje saugoma informacija. Saugomi skrydžio parametrai, jų yra pakankamai daug, 80 -100. Ten yra visa informacija apie orlaivio vairų padėtį, režimus, variklių darbą, tikrai detali informacija. Taip pat saugomi ir įrašinėjami įgulos pokalbiai. Ši informacija yra reikalinga tam, kad, nelaimės atveju, būtų atkuriamas įvykis, būtų išsiaiškinta priežastis, kodėl taip atsitiko,“ – kalba pašnekovas.

Kas atsitiktų, jei skrydžio metu atsidarytų lėktuvo durys? Tai įmanoma?

Pasak R. Dulinsko, skrydžio metu atsidariusios durys sukeltų avarinę situaciją. Tačiau jaudintis neverta, taip nenutinka dėl lėktuvą spaudžiančio slėgio, taip galėtų nutikti tik dėl labai rimto gedimo. Pilotai yra apmokyti, ką tokiu atveju daryti, jie turi leistis į žemesnį aukštį, kuriame yra deguonies.

„Jeigu atsidarytų durys, nieko gero tikrai nebūtų. Nutiktų taip vadinama smūginė dekompresija, kuomet iš lėktuvo dingtų deguonis, tai pavojingas dalykas, labai rimta avarija. Negaliu kalbėti apie visus pasaulyje esančius lėktuvus, tačiau bendru atveju atidaryti lėktuvo duris yra neįmanoma. Tas duris spaudžia didelis slėgis iš vidaus, tonomis, ir fiziškai tą padaryti neįmanoma, nebent dėl gedimo konstrukcijoje,“ – sako aviacijos ekspertas.

„Lėktuvai nepameta durų, tačiau su bagažo durimis toks įvykis yra buvęs, nepamenu, koks tai lėktuvas, tačiau viskas baigėsi gerai,“ – kalba R. Dulinskas.

Kodėl keleiviniuose lėktuvuose nėra parašiutų?

Lėktuvuose parašiutų nėra dėl daugybės priežasčių. Visų pirma, daug techninių bei praktinių sunkumų tai įgyvendinti. Dabar lėktuvai yra labai saugūs ir vežti tiek daug papildomo svorio nėra prasmės. Tai nėra tinkama priemonė keleivių gelbėjimui, daug žmonių nežino, kaip reikia naudotis parašiutu.

„Keleiviniai lėktuvai dabar labai patikimi, katastrofiškų avarijų, kad reiktų palikti lėktuvą, tikimybė yra labai maža, nėra prasmės juos laikyti,“ – sako Rytis Dulinskas.

„Šokti su parašiutu nėra taip paprasta, tam reikia praeiti apmokymus. Pats esu šokinėjęs, reikia mokėti parašiutą užsidėti, juo pasinaudoti. Jei staiga žmogui užmeti ant nugaros parašiutą ir sakai, dabar tu šok, tai aš nežinau, kaip jis iššoktų ir kas būtų po to, kai iššoks. Kitas dalykas – kaip?Tokiuose aukščiuose reikia šokti per rampą. Techniškai lėktuvai turi būti tam pritaikyti. Lėktuvas turi sulėtinti greitį, nes skrendant 800 km/h greičiu būtų pavojinga šokti. Reikia specialios įrangos kvėpavimui, nes žmonės tiesiog nualps,“ – tvirtina aviacijos ekspertas.

Kas nutinka, kai lėktuvo tualete nuleidžiamas vanduo?

Jei jums įdomu, kur dingsta lėktuvo tualete nuleistas vanduo, galite būti ramūs, jis keliauja į tam tikrą talpą, kurią paskui išvalo darbuotojai su tam skirta įranga. Todėl skrydžio anga skrydžio metu jūsų tikrai neįtrauks.

„Tualetas išsivalo, yra specialios talpos, kurios vėliau išvalomos. Yra speciali mašina, kuri atvažiuoja, prijungia storą vamzdį ir išvalo, išplauna tą talpą, pripildo reikalingų skysčių,“ – sako R. Dulinskas.

Kodėl iššoka deguonies kaukės?

Deguonies kaukės veikia automatiškai. Jos iškrenta pasikeitus slėgiui lėktuvo kabinoje, taip pat jas valdo ir pilotai.

„Lėktuve yra sistema, kuri paleidžia deguonies kaukes nukritus slėgiui kabinoje. Tai yra visiškai automatinis dalykas. Pilotai gali tai padaryti rankiniu būdu, iš savo kabinos, paspaudę mygtuką, bet šiaip tai vyksta automatiškai,“ – sako R. Dulinskas.

Kuri vieta lėktuve yra pati saugiausia?

„Vienareikšmiško atsakymo nėra, tai priklauso nuo to, kas vyksta, kokio pobūdžio avarija,“ – tikina ekspertas.

Kodėl lėktuvai vėluoja?

Lėktuvai vėluoja dėl daugybės priežasčių. Dėl prastų oro sąlygų, kurios neleidžia lėktuvui pakilti ar skristi tinkamu greičiu, taip pat trukdo techninės priežastys, įvairūs gedimai. Kita priežastis – orų srautų valdymas bei oro uostų perpildymas.

„Šiomis dienomis oro erdvė yra tikrai apkrauta. Kai skrendu pats, gaunu konkrečius laikus, kartais jie šiek tiek vėlesni. Tai gali būti susiję su paskirties aerodromo užimtumu, dispečeriai gauna informaciją ir mato, kiek yra laisvų aikštelių, ar aerodromas yra toks apkrautas, kad net negalima priimti lėktuvo,“ – sako aviacijos ekspertas.

„Tai gali būti susiję ir su erdvės pralaidumu. Tam tikra prasme ten yra kaip greitkelis, kadangi nustatyta ešalavimo tvarka – pagal aukštį, pagal šoninius atstumus, pagal greitį ir pan. Lėktuvų yra labai daug, pažiūrėjus į radarą, erdvė virš Europos ir Amerikos panaši į avilį,“ – tvirtina R. Dulinskas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...