captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. P. Andriukaitis: kalbos apie kartu su pabėgėliais užplūstančias ligas – nepagrįstos

Europai susiduriant su vis didėjančiais pabėgėlių srautais ir baime, kad su jais į senąjį žemyną sugrįš seniai primirštos ligos, už sveikatą ir maisto saugą atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Vytenis Povilas Andriukaitis sako, kad tokie nuogąstavimai nepagrįsti.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Pasak V. P. Andriukaičio, Europos Sąjungoje visą laiką veikia budrumo sistema, Sveikatos saugos komitetas (angl. Health Security Committee), atitinkamos laboratorinės tarnybos, Užkrečiamųjų ligų stebėsenos centras – institucijos, kontroliuojančios epidemiologinių ligų paplitimą.

„Mes kontroliuojame padėtį kiekvienu atveju, ir dabartiniai pabėgėlių srautai vakcinuojami, jiems suteikiamas pasas, aiškinamasi, kokios gali būti ligos ir iš kokių šalių. Bet, kita vertus, žinokite, epidemiologinė analizė aplink vyko visą laiką ir vyksta dabar. Pasaulio sveikatos organizacija irgi turi didžiulius užkrečiamų ligų analizių centrus ir epidemiologinės pandemijų būklės sekamos – poliomielitas, vadinamoji Artimųjų Rytų aspiratorinė infekcija SARS, Ebola – viskas kontroliuojama. (...) Iš esmės epidemiologinių rimtų iššūkių kol kas nėra, nes padėtis yra tikrai kontroliuojama“, – interviu naujienų agentūrai ELTA sakė Lietuvos deleguotas eurokomisaras.

Tačiau, anot jo, susiduriama su problema nustatant, ar vakcinuoti pabėgėlių vaikai.

„Yra vakcinos, kuriomis reikia vakcinuoti vaikučius anksti, o jeigu vaikutis jau yra didesnio amžiaus, jau nebegali vakcinuoti. Žodžiu, yra daug mokslinių sudėtingų dalykų, kuriuos reikia spręsti, bet patikėkite, jie visi yra sprendžiami. Reikia skirti baimes nuo budrumo, turime turėti vadinamąjį infekcijos budrumą. (...) Visos priemonės yra, bet visuomenei reikia skirti du dalykus: būti budriai, laikytis higienos – plauti rankas, nešioti kaukes, kai gripo epidemijos bus, vakcinuotis, bet ne sėti baimių, kurios yra nepagrįstos. Atskirkime budrumą nuo baimių“, – ragino jis.

Kaip pavyzdį, politikas pateikė kiekvienais metais rudenį ateinančią gripo epidemiją – esą žmonės jos kaip ir bijo, bet praranda budrumą ir nesiskiepija arba galvoja, kad jo liga nepalies, ar šiuo metu Ukrainą užplūdusį poliomielitą, nuo kurio jau mirė keli mažyliai.

Kalbėdamas apie Lietuvos galimybes priimti pabėgėlius, V. P. Andriukaitis mano, kad Lietuvos visuomenė tam nepasiruošusi, o pabėgėlių krizę traktavo kaip humanizmo apraišką.

„Aš manau, kad pabėgėlių klausimu Lietuvos visuomenė yra neparuošta diskusijoms. Aš pats turėjau labai dideles diskusijas, tiesiog gyvai, vienu atveju net su 300 žmonių Vilniuje diskutavau. Aš išgirdau pačių įvairiausių, keistų argumentų. (...) Socialiniuose tinkluose pilna mitų, stereotipų, gąsdinimų ir viso kito, o tuo metu realybė juk yra kitokia ir, aišku, kad pabėgėlių krizės sprendimai yra ne Europos Sąjungos. Tie sprendimai yra bendri, sprendžiami stabdant karo veiksmus Sirijos, Irako teritorijose. Bet tai yra sunkūs sprendimai ir nežinia, kaip čia mums, ES, pavyks pritraukti pagrindinius dalyvius, nes Saudo Arabija, Egiptas, Turkija, Iranas, Rusija, JAV – štai kas turi susėsti prie stalų ir spręsti, kaip stabilizuoti padėtį ir nutraukti karo veiksmus Sirijoje. Kol karo veiksmų nenutrauks, tol pabėgėlių srautai bus. Kas gi žino, kaip gali baigtis“, – kalbėjo V. P. Andriukaitis.

Politikui taip pat kilo klausimas, kodėl pabėgėliai į Europą daugiau pradėjo plūsti šiais metais. Jis skaičiavo, kad šiuo metu pabėgėlių yra apie 4 mln., pabėgėliai bėga su mažais vaikais, nes jie gimtinėje negali užtikrinti ateities savo vaikams.

„Jie veržiasi todėl, kad nemato ateities savo vaikučiams, ir žūsta, ir t.t. Akivaizdu, kad šitoje situacijoje dabar reikia kalbėti apie būtinybę dėti visas pastangas žmonėms, kuriems to labiausiai reikia, o ne samprotauti apie pačius įvairiausius klausimus, kurie buvo prieš pabėgėlius ir bus po pabėgėlių. Terorizmas, Rugsėjo 11-osios įvykiai JAV buvo dar be Sirijos karo, bet pastatai griuvo, tūkstančiai žmonių žuvo, terorizmo problema buvo, yra ir bus, ją reikia spręsti, bet nereikia supainioti (...) humanitarinės krizės, kuri yra. Tai dabar mano klausimas visiems žmonėms: jeigu yra humanitarinė krizė, jeigu SOS šaukia aplinkui, tai neatsiliepsite į tą SOS? O po to žiūrėkime, kas čia pastoviai gyvens, kas – ne, kas sugrįš, kas išvažiuos, kas grįš atgal į tėvynę. Niekas gi nesibaigia šitomis dienomis. Niekas. Juk turime nusiųsti labai aiškią žinią: SOS yra dabar problema“, – teigė EK narys.

Jis sutiko, kad pabėgėliai veržiasi į turtingesnes šalis, kaip Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Švedija, kur laukia geresnė socialinė sistema ir apsauga, o Lietuvos galimybes pavadino ribotomis.

„O mūsų visuomenė ir nepasiruošusi, ir labai tolima nuo tų problemų, bet šiuo atveju tikrai reikia suvokti, kad pirmaeilis uždavinys šiandien – gelbėti žmonių gyvybes, stabilizuoti jų būkles ir gelbėti vaikučius, o po to žiūrėti, kaip elgtis toliau. Kas ten klausinės kvotos ar dar ko nors... Jeigu sudegė kaimyno namas, tai jūs ką – nepriimsite, nepastatysite jam papildomos kėdės prie stalo ir nepamaitinsite jo? Nežinau, prisifantazuojame visokiausių dalykų. Pamėginkime spręsti iš esmės. Šiandien iš tikrųjų yra humanizmo valanda kiekvienam žmogui, beldžiasi į širdį, kitų žmonių gyvybes, šeimų gyvybes ir t. t.“, – ragino eurokomisaras.

Rugsėjo 22 d. vykusioje ES vidaus reikalų ministrų taryboje galutinai sutarta, kad Lietuva per dvejus metus turės priimti 1 105 pabėgėlius iš Artimųjų Rytų ir Afrikos valstybių.

EK trečiadienį pateikė konkrečius siūlymus dėl pabėgėlių krizei spręsti skirto 1,7 mlrd. eurų ES finansavimo 2015 m. ir 2016 m. Komisija tikisi, kad biudžeto valdymo institucijos – Parlamentas ir Taryba – skubiai priims šias priemones.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...