captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prokuratūra už šnipinėjimą siūlo R. Lipskį įkalinti aštuonerius metus

Generalinė prokuratūra siūlo oro eismo paslaugas teikiančios valstybės įmonės „Oro navigacija“ buvusį darbuotoją Romualdą Lipskį pripažinti kaltu dėl šnipinėjimo ir skirti aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę.
T. Vinicko (DELFI.lt) nuotr.
T. Vinicko (DELFI.lt) nuotr.

Šią bausmę Vilniaus apygardos teismo posėdyje ketvirtadienį pasiūlė prokuroras Redas Savickas.

„R. Lipskis veikė vykdymas Baltarusijos žvalgybos organizacijos užduotis, veikė kaip žvalgas“, – teisme pareiškė prokuroras. Jis sakė, kad šnipinėjimas pažeidžia Lietuvos saugumą ir sudaro sąlygas kitoms nusikalstamoms veikoms.

„Šnipinėjimo pavojingumą lemia tai, kad šio nusikaltimo dalykas – informacija, kuri labai svarbi valstybei, arba šiuo konkrečiu atveju informacija dominanti užsienio valstybės žvalgybą ir surinkta vykdant žvalgybos užduotį“, – pažymėjo kaltintojas.

Bylos duomenimis, R. Lipskis savo kabinete „Oro navigacijoje“ slapta fotografavo ten buvusius dokumentus bei kitus objektus ir juos perdavė Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos darbuotojui Sergejui Kurulenkai. Įtariama, kad Baltarusijai rinkta ir perduota informacija apie Lietuvos kariuomenę, jos dalinius, strateginę reikšmę Lietuvos nacionaliniam saugumui turinčias valstybės įmones, jų veiklą, objektus bei įrenginius jose.

Prokuroro teigimu, R. Lipskis suprato, kad S. Kurulenka yra žvalgybos darbuotojas, su juo nuolat bendradarbiavo savo noru, net neklausinėjamas S. Kurulenkos jam pasakojo apie oro uostus.

Pasak prokuroro, šnipinėjimu pripažįstamas ir neįslaptintos informacijos rinkimas užsienio žvalgybos organizacijai, jo užduočių vykdymas.

„Šiuo atveju buvo renkama informacija apie oro uostus, strateginės reikšmės įmones ir objektus, informacija buvo dominanti Baltarusijos žvalgybą“, – sakė R. Savickas.

Byloje yra duomenų, kad ir pats S. Kurulenka rinko informaciją, važinėdavo prie kariuomenės objektų, juos stebėdavo ir fotografuodavo. Baltarusijos agentas užfiksuotas prie Paluknio aerodromo, paskui šalia karinio dalinio, kur fotoaparatu fiksavo karinį dalinį, jo praėjimo postą. S. Kurulenką taip pat domino Lietuvoje esančios NATO pajėgos, galimai šalyje veikę CŽV kalėjimai.

R. Lipskio teiginius, esą S. Kurulenka jį šantažavo, grasino susidorojimu su šeima prokuroras pavadino siekiu išvengti atsakomybės ir gresiančios bausmės. Remdamasis byloje esančiais slapta užfiksuotais R. Lipskio ir S. Kurulenkos pokalbiais, prokuroras stebėjosi, kodėl esą šantažuojamas R. Lipskis informacijos perdavimą ketina vykdyti per savo šeimos narius.

Įtariamasis sulaikytas prieš pusantrų metų. Anot Lietuvos pareigūnų, žvalgybos operacija demaskuojant R. Lipskį truko daugiau kaip trejus metus. Lietuvos institucijos atsisakė komentuoti, kiek medžiagos galėjo būti perduota Baltarusijai.

Ketvirtadienį posėdyje R. Lipskis prašė apklausti liudytoju buvusį Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovą Gediminą Griną, tačiau teismas šį prašymą atmetė.

Kitame teismo posėdyje, kuris vyks spalio 9 dieną, pasisakys kaltinamojo advokatė. Ji išklausiusi prokuroro kalbos po posėdžio žurnalistams sakė, kad prašys išteisinti savo klientą.

„Nieko nėra perduota slapto, tai kuo pakenkė Lietuvos Respublikai? Čia yra absurdas“, – sakė advokatė Snaiguolė Mažeikienė. Pasiūlytą prokuroro bausmę ji pavadino „baisia“.

Už šnipinėjimą Lietuvoje gali būti baudžiama laisvės atėmimu iki 15 metų.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...