captcha

Jūsų klausimas priimtas

Slėptuvėse, vykstant karui, netilptų nė dešimtadalis Lietuvos gyventojų

Vidaus reikalų ministerija trečiadienį (VRM) pasiūlė, kad kolektyviniuose apsaugos statiniuose-slėptuvėse karo atveju būtų galima apsaugoti bent 10 procentų gyventojų.
 
G. Martinkėno (BFL) nuotr.
G. Martinkėno (BFL) nuotr.

Siūloma, kad kurortinėse savivaldybėse esančiuose tokiuose statiniuose būtų galima sutalpinti mažiausiai 15 proc. gyventojų. Taip pat siūloma atskirti ekstremaliųjų situacijų atvejui ir karo atvejui pritaikytus kolektyvinės apsaugos statinius.

Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis tiki, jog šie pasiūlymai prisidėtų prie civilinės saugos karo metu užtikrinimo.

„Tai pagerins gyventojų apsaugos lygį, sumažins gyventojų sužalojimų ar žūties karo atveju tikimybę“, – BNS teigė ministras. S. Skvernelio poziciją perdavė jo atstovas spaudai Tomas Beržinskas.

VRM Viešojo saugumo politikos departamento Visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimo skyriaus vedėjas Darius Vasaris sako, jog savivaldybėse karo atveju apsaugoti 10 procentų gyventojų siūloma atsižvelgus į praktiką užsienio valstybėse.

„Nedidelis skaičius dėl to, kad dalis žmonių jau iki karinių veiksmų pasitraukia. Kita dalis žmonių neina į tuos pastatus, kadangi jie karo metu bėga savo jėgomis – automobiliu ar pėsčiomis. (...) Kita vertus, jeigu Vilniaus regione gyvena iki milijono gyventojų, tai 10 procentų išeina 100 tūkstančių. Tai ne tokie ir maži skaičiai“, – BNS sakė D. Vasaris.

Visgi, jo teigimu, siūloma 10 proc. riba yra rekomendacinio pobūdžio.

„Kada savivaldybės tvirtins kažkokias naujas statybas, jos turės atsižvelgti į projektinius dokumentus ir žiūrėti, kad, jeigu naujo pastato konstrukciniai dalykai atitinka mūsų projekte siūlomus reikalavimus kolektyvinės apsaugos statiniams, tai jie ir bus parenkami“, – sakė VRM pareigūnas.

Anot jo, specialiai apsaugai karo atveju naujų pastatų nebus statoma, „kalba eina apie parinkimą esamų pastatų arba naujai statomų“.

Tuo metu didesnis slėptuvių skaičius kurortuose reikalingas, nes sezono metu savivaldybėje esančių asmenų kiekis gali keistis iki kelių kartų, teigė D. Vasaris.

Šiuo metu kolektyvinės apsaugos statiniai žymimi lygiakraščiu mėlynu trikampiu oranžinio fono kvadrate, apibrėžtame mėlynos spalvos rėmeliu. Vilniuje iš 129 kolektyvinės apsaugos statinių didžiąją dalį jų sudaro valstybinės švietimo įstaigos, poliklinikos, Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė, kultūros centrai, kiti pastatai.

Jeigu VRM siūlymui pritars Vyriausybė, esamas žymėjimas bus taikomas tik statiniams, pritaikytiems ekstremaliosioms situacijoms. Karo atvejui pritaikyti kolektyvinės apsaugos statiniai bus papildomai pažymėti užrašais „Karo slėptuvė“ ir „War shelter“.

Jeigu pastate bus galima slėptis tiek karo, tiek ekstremaliosios situacijos atveju, ant jo bus užklijuojami abu žymėjimai. Tokių pastatų iš 1771 Lietuvoje esančių kolektyvinės apsaugos statinių yra „ne vienas ir ne du“, sakė D. Vasaris. Tačiau jis teigė, jog tikslių skaičiavimų kol kas nėra.

VRM pareigūno teigimu, atskirti karui ir ekstremaliosioms situacijoms pritaikytus apsaugos statinius yra itin svarbu, nes patys gyventojai tai gali padaryti ne visada. Pavyzdžiui, ant kalno esantis tvirtų konstrukcijų statinys, turintis reikalingą infrastruktūrą viduje, gali tapti nesaugus karo atveju vien dėl to, jog turi didesnius langus.

„Karo atveju daugiau žmonių tokiame pastate žus, negu apsisaugos“, – sakė D. Vasaris.

Jis pasakojo, kad kolektyviniais apsaugos statiniais pripažinti galima ir tam tikrų pastatų patalpas.

„Tas irgi labai patogu, nes geriau jau mažesnė patalpa, negu visai jokios“, – teigė VRM pareigūnas.

Ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte rašoma, kad kolektyviniais apsaugos statiniais galės būti pripažinti ir rūsiai, cokoliniai aukštai, požeminiai tuneliai, perėjos, stovėjimo aikštelės, garažai, kurių perdangos ir sienos yra bent 20 centimetrų storio. Šių statinių viduje neturi būti įrengtų aukšto slėgio dujų, garo ar kitų žmonėms pavojingų skysčių vamzdynų, aukštosios įtampos laidų ar aukštosios įtampos elektros įrangos. Juose turėtų būti galimybė greitai užsandarinti statinio angas smėlio ar grunto pripildytais maišais, skydais ar kitomis priemonėmis.

Šie statiniai turėtų apsaugoti žmones nuo sprogimo bangos, skeveldrų, taip pat nuo statinio ir kitų šalia esančių statinių griūties. Statinyje turėtų būti galimybė organizuoti elektros energijos, šilumos ir vandens tiekimą, maitinimą, būtinosios medicinos, psichologinės, socialinės, odontologo ir kitų būtiniausių paslaugų teikimą.

Kolektyvinės apsaugos statiniai numatomi valstybės ir savivaldybės institucijose ir įstaigose, privataus ūkio subjektuose, kuriuose turi būti užtikrinta normali technologinio proceso veikla arba jo saugus funkcionavimas ekstremaliųjų situacijų ar karo metu. Šiuose statiniuose turi dirbti arba nuolat būti daugiau kaip 200 asmenų.

Anksčiau Lietuvoje buvusių karo slėptuvių – „bunkerių“ tinklas yra išnykęs, nes jiems išsaugoti ir išlaikyti nebuvo skiriamos lėšos.

Svarbiausiuose valstybės pastatuose – ministerijose, prezidentūroje, vyriausybėje, Seime, svarbiausiose valstybės įmonėse, kituose pastatuose – yra įrengtos itin aukštus saugumo reikalavimus atitinkančios slėptuvės.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...