captcha

Jūsų klausimas priimtas

Trečdalis gyventojų asmeniškai prisidėtų priimant pabėgėlius, pusė – niekuo

Trečdalis gyventojų žada asmeniškai prisidėti Lietuvoje priimant pabėgėlius, tačiau pusė visuomenės liktų apatiška, rodo Pilietinės visuomenės instituto užsakymu rugsėjo viduryje atlikta apklausa.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Jos metu 29 proc. respondentų teigė, jog vienaip ar kitaip asmeniškai prisidėtų priimant pabėgėlius Lietuvoje. 18 proc. visų apklaustųjų teigė, jog prisidėtų skatindami aplinkinius būti tolerantiškais atvykusiųjų atžvilgiu, 12 proc. – paremdami pabėgėlius finansiškai ar daiktais, 6 proc. – skirdami savo laiką savanoriškai veiklai, padedančiai pabėgėliams integruotis į mūsų visuomenę.

Bet beveik pusė visuomenės priimant pabėgėlius Lietuvoje liktų apatiška – 48 proc. respondentų teigė, jog asmeniškai neprisidėtų nei finansine, nei parama daiktais, neskirtų laiko savanoriškai veiklai integruojant atvykusiuosius, neskatintų ir aplinkinių būti tolerantiškais.

Dažniau vienokią ar kitokią pagalbą pabėgėliams Lietuvoje pasirengę suteikti labiau išsimokslinę, didesnes pajamas gaunantys, taip pat jaunesni – iki 40 metų – Lietuvos gyventojai, kiek dažniau – moterys, apklausos duomenis skelbia Pilietinės visuomenės institutas.

Labiausiai pabėgėliams draugišku miestu, remiantis apklausos duomenimis, galima įvardinti Vilnių – čia bent vienu iš vardintų būdų pabėgėliams padėtų 45 proc. gyventojų. Asmeniškai pagelbėti atvykstantiems nusiteikę ir trečdalis kitų didžiųjų miestų gyventojų, ketvirtadalis kaimo vietovių gyventojų. Mažiausiai pabėgėliams linkusių padėti – mažesniuose miestuose, rajonų centruose: asmeniškai prie pagalbos viena ar daugiau formų galimai prisijungsiantys čia teigė 18 proc., nė viena forma neketinantys prisidėti – 53 proc. apklaustųjų.

Pranešime pažymima, jog kas penktam respondentui apklausos metu buvo sunku atsakyti į klausimą apie asmeninį įsitraukimą priimant pabėgėlius Lietuvoje – 18 proc. respondentų teigė, jog sunku pasakyti, dar 5 proc. neatsakė į klausimą.

„Galima manyti, kad būtent šią nemažą visuomenės dalį artimiausioje ateityje dar labai paveiks tiek valdžios institucijų komunikacija, tiek kiti viešojoje erdvėje nuskambantys pranešimai, nuomonės, istorijos“, – situaciją komentuoja politologė, Pilietinės visuomenės instituto direktorė Ieva Petronytė.

Pilietinės visuomenės instituto užsakymu reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą rugsėjo 8–17 dienomis atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Tyrimo metu apklausti 1002 18 m. ir vyresni Lietuvos gyventojai visoje Lietuvoje.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...