captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pacientų organizacijos: V. Andriukaičio reforma nuties milžiniškas eiles, subujos vokeliai

30 Lietuvos pacientų organizacijų vienijančios atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė skeptiškai vertina sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio pažadus, kad pažabojus privačią mediciną gydymas Lietuvoje bus prieinamas visiems vienodai. Anot jos, žinant dabartinę sveikatos apsaugos sistemos padėtį, tie, kurie turės pinigų, tarsis su mediku dėl konsultacijos siūlydami vokelį, o neturintiems pinigų teks laukti ilgoje eilėje, o gal ir visai nesulaukti paslaugos.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

30 Lietuvos pacientų organizacijų vienijančios atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė skeptiškai vertina sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio pažadus, kad pažabojus privačią mediciną gydymas Lietuvoje bus prieinamas visiems vienodai. Anot jos, žinant dabartinę sveikatos apsaugos sistemos padėtį, tie, kurie turės pinigų, tarsis su mediku dėl konsultacijos siūlydami vokelį, o neturintiems pinigų teks laukti ilgoje eilėje, o gal ir visai nesulaukti paslaugos.

Pacientų atstovė: nemokamos medicinos nėra ir nebus

„Valstybinės gydymo įstaigos nepajėgtų susitvarkyti su pacientų antplūdžiu: daugiau poliklinikų ir ligoninių pastatyta nebus. Jau dabar pas daugelį gydymo įstaigų specialistų konsultacijoms ir tyrimams susidariusios kelių mėnesių eilės. Jeigu visi pacientai užplūstų valstybines gydymo įstaigas, kaip būtų sprendžiama eilių problema? Ar neiškils grėsmė žmonių sveikatai? Dėl uždelsto ligų diagnozavimo ir gydymo gali padaugėti komplikacijų, netgi mirčių atvejų. Mat yra daug ligų, kurioms būdingos vėlyvos komplikacijos, kurias gydyti reikia tuoj pat. Pagaliau, jei teks gydyti uždelstas ligų formas, didės ir valstybės išlaidos, nes komplikacijų gydymas kainuoja dešimteriopai“, – spaudos konferencijoje teigė V. Augustinienė.

Pasak pacientų atstovės, šiandien šeimos gydytojai per dieną priima 40-50 pacientų, todėl nespėja net akių pakelti, o ką jau kalbėti apie pabendravimą. Jie vien tik pildo popierius. Galima tik įsivaizduoti jų darbo dieną, jeigu jiems pridės dar po 20-30 pacientų. „Apie kokią kokybišką paslaugą galime kalbėti? Įgyvendinus tokius sumanymus, ministrui turbūt reikėtų prisiimti atsakomybę ir už nelegalius mokėjimus. Visi žinome, kokia yra ta nemokama sveikatos apsauga valstybinėse įstaigose, jei žmonės, kai jie suserga ir jiems reikia skubios pagalbos, ieško būdų, mokėdami tiesiogiai gydytojui į kišenę, kad pagalbą gautų greičiau. Jei atsitiks taip, kad žmogus nebegalės rinktis, kur jis nori gydytis, manau, kad nelegalūs mokėjimai dar labiau suaktyvės. Taigi vienodo prieinamumo, kaip ministras tikisi, nebus“, – tikino pranešėja.

Kai gydytojas pacientui gali skirti vos 5 min.

Privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos atstovas Laimutis Paškevičius teigė labiausiai nustebęs dėl to, kad sveikatos pasaugos reformą bandoma įgyvendinti praktiškai slaptai. Su jokiomis organizacijomis – nei pacientų, nei medikų, nebuvo aptartas jos planas, tačiau jau žengiami pirmieji žingsniai.

„Apie naują įstatymo pataisą mes sužinome, kai ji jau svarstoma Seime. Su niekuo ji nebuvo derinama. Mus labai baugina visuomenės ir medikų bendruomenės supriešinimas – tie, kurie gydosi valstybinėse įstaigose, priešinami su tai, kurie gydosi privačiai, tiek, kurie dirba valstybinėse įstaigose, – su tai, kurie dirba privačiai. Tačiau kiekvieno paciento noras gauti saugią ir prieinamą paslaugą. Visi tyrimai rodo, kad pacientai palankiau vertina privačių įstaigų paslaugas. Turbūt todėl, kad jie gauna daugiau laiko pakalbėti su gydytoju, yra išklausomi, nes gydytojas turi daugiau laiko pacientui. O kiek klaidų padaroma, kai pacientui gydytojas turi vos 5 min.? Žmogus kosti, jam skiriami antibiotikai, o jam trečios stadijos vėžys“, – piktinosi spaudos konferencijos dalyvis.

Pasak privačios įstaigos vadovo, Europos Sąjungoje iš tūkstančio lovų yra 692 valstybinės ir 308 privačios. Lietuvoje šis santykis – 992:8. Taigi kalbėti, kad privati medicina Lietuvoje yra aukso kasyklos, kalbėti negalima. Iš Privalomo sveikatos draudimo fondo (PSDF) privačiai medicinai tenka tik 6,8 proc., arba 216 466 Lt. Tuo tarpu valstybines įstaigas pasiekia 2 966 091 Lt. Be to, pinigai privačioms įstaigoms ateina ne tiesiogiai, o paskui pacientą, jei šis pasirenka įstaigą. Apmokėjimas už šiam pacientui suteiktas paslaugas gaunamas tik po mėnesio. Be to, įstaigos nuolat tikrinamos audito, taigi visi dokumentai turi būti kruopščiai pildomi.

Ministrui normalu, kad pacientais atsidėkoja medikams?

„Mes norime pakviesti ministrą diskusijai. Deja, jis ignoruoja privačias įstaigas ir tik mėtosi nebūtinais kaltinimais. Pavyzdžiui, esame kaltinami dėl brangių tyrimų. Tačiau ministras nepasako, kad privačios įstaigos į brangiąsias technologijas investavo apie 40 mln. litų. Taigi tiek pinigų nereikėjo skirti įrangai iš PSDF biudžeto, juos buvo galima skirti vaistams ar kitoms reikmėms. Už tai privačios įstaigos prašo tik tiek, kad pacientai, atėję į tokią įstaigą, gautų tokį patį apmokėjimą, kurį būtų gavęs valstybinėje įstaigoje. Jei pacientas nori prisimokėti, jis ateis į privačią įstaigą. Eiti juk jo niekas neverčia – jis sprendžia pats. Lietuvoje yra per 2,5 tūkst. privačių įstaigų, kuriose registruojami 4 mln., neįskaitant tyrimų ir procedūrų. Ir jei valstybė nemokės pacientui už šias paslaugas, iš tiesų žmonės užplūs valstybines įstaigas. Jau dabar, pavyzdžiui, magnetinio rezonanso tyrimo tenka laukti keletą mėnesių, kokia eilė bus tuomet – pusė metų?“ – sakė L. Paškevičius.

Privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos atstovas tikino nežinąs nė vienos pasaulio valstybės, kuri darydama reformą grįžtų atgal, kaip dabar norima grįžti į sovietinus laikus, kai pinigai eidavo ne paskui pacientą, bet būdavo paskirstomi įstaigoms.

„Reforma turėtų judėti tokios sistemos link, kai yra privalomas sveikatos draudimas, bet dalis žmonių susimoka papildomai. Šiuo metu dauguma susimoka vokeliais. Pagal korupcijos indeksus penkerius metus iš eilės sveikatos apsauga užima penkias viršutines pozicijas. Taigi medicinoje šešėlinės ekonomikos mastai tikrai didžiuliai. Todėl stebina, kai ministras pasako tokius žodžius, kad po paslaugos pacientai, atsidėkodami gydytojams, dovanoja automobilio raktelius. Gydytojas tikrai nėra laimingas, kai jam pacientas į kišenę grūda pinigus. Jis ir valstybinėje įstaigoje nori normalaus atlyginimo, kokį jam moka privačios įstaigos. Dar kalbama apie lietuvių kultūrinius ypatumus duoti. Tačiau kodėl tokia kultūra gyvuoja tik valstybinėse įstaigose, o privačiose jos nebelieka?“ – klausė L. Paškevičius.

Pasak jo, dažnai pabrėžiama, kad privačios įstaigas gauna PSDF lėšas. Iš tiesų jas gauna pacientas – tai jo sumokėti mokesčiai. „Pavyzdžiui, jei jūs ateisite į privačią įstaigą, už operaciją teks primokėti 400–500 Lt, bet už tai gausite atskirą palatą, televizorių, normalų maistą ir kitus patogumus. Panaikinus valstybės kompensavimą už paslaugą jau teks mokėti 3–4 tūkst. litų. Tuomet, aišku, jūs pamąstysite, įdėsite į vokelį 500 litų ir valstybinėje įstaigoje tarsitės su gydytoju individualiai. Dar 100 litų teks duoti anesteziologui, apie 300 litų išleisti vaistams ir priemonės, bet vis tiek bus pigiau. Taigi paciento teisė rinktis neatsiejama nuo paciento teisės gauti kompensaciją už paslaugą iš Ligonių kasos“, – teigė pranešėjas.

Medikas: kodėl pacientai renkasi privačia mediciną

Pasak Santariškių klinikų kraujagyslių rekonstrukcinės ir endovaskulinės chirurgijos centro direktoriaus bei medicinos centro „Norway“ kraujagyslių chirurgo Gintaro Vilkevičiaus, Sveikatos pasaugos ministerijos užmojai sukėlė sumaištį bei nuostabą ir medikų bendruomenėje.

„Jūs puikiai žinote, kokie yra medikų atlyginimai. Vidutinis darbo užmokestis – apie 2 tūkst. litų. Pabandykite už jį išgyventi, kai viskas brangta – komunaliniai mokesčiai, maistas. Gydytojas turi rasti kažkokį būdą, kaip padidinti savo pajamas. Vieni kepa bandele, kiti veža skudurus iš Turkijos, bet yra ir normalu būdas prisidurti prie algos – privati medicina. Ją renkasi tikrai ne prasčiausia medicinos visuomenės dalis, tai gydytojai, kurie turi vardą, klientūrą, padeda pacientams labai efektyviai. Jeigu jie neteks tokios galimybės, tiesiog emigruos. Be to, privati medicina kuria konkurencinę aplinką tarp gydytojų. Jei tu blogas gydytas, nesistengi kelti savo kvalifikacijos, nevyksti į konferencijas, nesitobulini, natūralu, kad ir pacientų neturėsi.

Žiūrint iš pacientų pozicijų, dalis žmonių turi geras pajamas ar privačius draudimus ir jie nori patekti pas gerą specialistą, o privati medicina suteikia galimybę pasirinkti gydytoją, jie nenori laukti prie gydytojo kabineto, jie nenori laukti paslaugos 2–3 mėnesius, todėl renkasi privačią mediciną“, – tikino medikas.

G. Vilkevičiaus manymu, valstybinės ir privačios medicinos santykis nesiremia vien tik pinigais, yra kitų motyvų, kurie skatina gydytojus dirbti privačioje medicinoje, o pacientus – tokias įstaigas rinktis: jauki, graži, kvepianti aplinka, jokių eilių prie gydytojo kabineto, paslauga prieinama greitai, nereikia laukti kelių mėnesių. „Kiek man teko bendrauti su pacientais, dalis jų neįsivaizduoja, kad jie galėtų nueiti į valdišką polikliniką, grūstis žmonių minioje ir tokiu būdu ten spręsti savo sveikatos problemas“, – teigė kraujagyslių chirurgas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...