captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuviai gatvėje jaučiasi nesaugiausiai iš Baltijos šalių gyventojų

Beveik pusė (46 proc.) Lietuvos gyventojų baiminasi patirti fizinį smurtą gatvėje – atskleidė Europos bendrovės „ERGO Insurance“ užsakymu atliktas saugumo indekso tyrimas Baltijos šalyse, rašoma pranešime spaudai. 18 proc. lietuvių nukentėti nuo užpuolikų gatvėje bijo labai, o dar daugiau nei ketvirtadalį šalies gyventojų tokia baimė aplanko kartais. Tuo metu kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje patirti smurtą gatvėje bijo atitinkamai 45 proc. ir 32 proc. šių šalių gyventojų.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Nesaugiausiai gatvėse jaučiasi jauni – 18–24 metų amžiaus – ir vyriausi – 55–74 metų sulaukę Lietuvos piliečiai. Po 49 proc. į šias amžiaus grupes patenkančių lietuvių teigė bijantys išėję iš namų patirti smurtą. Tyrimo duomenimis, mažiausiai užpuolimų gatvėse baiminasi 25–34 metų amžiaus asmenys, tačiau nemaža dalis jų (39 proc.) taip pat bijo nukentėti nuo agresyvių asmenų ar užpuolikų gatvėje.

Tapti smurtinio nusikaltimo aukomis gatvėse šiek tiek labiau nei vyrai baiminasi moterys, kurių penktadalis teigė visiškai nesijaučiančios saugiai, o 27 proc. išreiškė nuogąstavimus dėl savo saugumo. Dėl smurto viešose vietose visiškai nesibaimina tik 16 proc. apklaustų vyrų, o 45 proc. jų teigė bijantys būti užpulti.

„Negalima teigti, kad smurto apraiškos Lietuvos miestų gatvėje yra labai dažnai pasitaikantis reiškinys, tačiau tokių dalykų pasitaiko. Be to, gyventojai, jei nėra patys tiesiogiai susidūrę, tai apie tokius nusikaltimus nuolatos girdi ir skaito žiniasklaidoje. Nes jie būna plačiai nušviečiami siekiant, kad žmonės būtų atsargesni“, – sako ERGO draudimo bendrovių Korporatyvinės komunikacijos direktorė Baltijos šalyse Lina Jakučionienė.

Anot draudimo ekspertų, pagrindinės smurto gatvėse priežastys yra chuliganizmas, bandymai apiplėšti ir konfliktai bei santykių aiškinimasis, o patiriama žala svyruoja nuo smulkių sužalojimų, prarasto turto iki savaičių praleistų reanimacijos palatose ir itin rimtų sužeidimų. Norint sumažinti smurtinių incidentų riziką draudikai pataria gyventojams vengti vaikščioti atokiose vietose tamsiu paros metu, saugotis neblaivių, agresyviai nusiteikusių asmenų, nesivelti su jais į pokalbius, nereaguoti į jų replikas, o geriau informuoti policiją apie viešąją tvarką trikdantį jų elgesį.

Smurtas gatvėje yra labiausiai lietuvius neraminanti su fiziniu saugumu ir nusikalstamumu susijusi grėsmė. Po jos seka baimė dėl atžalų saugumo mokyklose ir darželiuose – ją išreiškė 40 proc. šalies gyventojų. Trečdalis tyrime dalyvavusių asmenų bijo organizuoto nusikalstamumo, 32 proc. – teroristų atakos, o 29 proc. – užgauliojimo ir priekabių darbe. Dar penktadalis šalies gyventojų baiminasi patyčių namuose, o 19 proc. – patirti seksualinę prievartą. Smurtas namuose – mažiausiai nerimo lietuviams kelinti su fiziniu saugumu susijusi grėsmė, kurią įvardijo 15 proc. respondentų.

Gyventojų saugumo indekso tyrimas atliekamas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje siekiant išsiaiškinti didžiausias Baltijos šalių gyventojų jaučiamas grėsmes: ką gyventojai mano apie savo saugumą, juos supančias rizikas, kaip saugiai jie jaučiasi įvairiose asmeninio, socialinio ir ekonominio gyvenimo srityse, kokie didžiausi jų saugumo poreikiai, o taip pat – siekiant operatyviau reaguoti į visuomenės pokyčius ir ilgainiui tobulinti ERGO draudimo sprendimus.

Tyrimą Baltijos šalyse šių metų balandžio mėnesį atliko visuomenės nuomonės tyrimų centras SKDS. Internetu buvo apklausta po tūkstantį visus Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojus reprezentuojančių asmenų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...