captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pasiutligė Lietuvoje: šiais metais nenustatyta nė vieno atvejo

Pasaulinė pasiutligės diena minima kasmet rugsėjo 28 dieną. Tai yra Luiso Pastero, kuris pirmasis su bendraautoriais sukūrė vakciną nuo pasiutligės, mirties minėjimo diena. Pasaulinės pasiutligės dienos minėjimas yra tarptautinė kampanija, kurią koordinuoja nesiekianti pelno organizacija Pasiutligės kontrolės pasaulinis aljansas.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Pasak Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Virusologinių tyrimų skyriaus vedėjos dr. Ingridos Jacevičienės būtina atkreipti visuomenės dėmesį į šios žmonėms ir gyvūnams pavojingos ligos grėsmę ir galimybes jos išvengti, rašoma pranešime spaudai.

Ligos sukėlėjas – neurotropinis virusas

Pasiutligė (rabies, lyssa, hydrophobia) – ūminė virusinė mirtina centrinės nervų sistemos (CNS) infekcija, plintanti per sergančio gyvūno seiles ir pasireiškianti progresuojančiu kamieniniu encefalitu, pavojinga ir žmogaus, ir gyvūno gyvybei.

Ligą sukelia neurotropinis virusas turintis RNR, priklausantis Lyssavirus genties Rhabdoviridae šeimai. Pasak virusologės dr. Ingridos Jacevičienės, šio viruso daugiausia randama sergančių žmonių, naminių ir laukinių gyvūnų galvos smegenyse, daug – stuburo smegenyse, seilių liaukose, seilėse. Šia liga užsikrečiama, kai pasiutęs gyvūnas įkanda žmogui ar kitam gyvūnui, ar apseilėja sužalotą odą.

Skirtinguose pasaulio žemynuose ir šalyse pasiutligės virusą gali platinti ir infekuoti įvairios gyvūnų rūšys, tačiau pasiutligės rezervuaras gamtoje yra laukiniai gyvūnai.

Rudosios lapės (Vulpes vulpes) yra pagrindinis klasikinės pasiutligės Europos Sąjungoje (ES) vektorius ir rezervuaras. Tačiau Rytų ir Šiaurės Europoje pasiutligės perdavimo veiksniai keičiasi – šiuose regionuose usūriniai šunys (Nyctereutes procyonoides) ir arktinės lapės (Alopex vulpes) ima vyrauti infekcijos grandinėje.

Tarp graužikų ir kiškinių šeimų atstovų pasiutligė nustatoma rečiausiai.

Pasiutligė yra plačiai paplitusi visame pasaulyje, daugiau kaip 55 tūkst. žmonių mirčių atvejų kasmet yra nustatoma bendrai visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Daugiau nei 98 proc. žmonių mirčių atvejų buvo nustatyti dėl pasiutlige infekuotų šunų įkandimų. Šikšnosparniai, sergantys pasiutlige, gali užkrėsti ne tik kitus gyvūnus, bet ir žmones. Nuo pasiutligės žmogų ar gyvūną apsaugo vakcina.

Pasiutligės požymiai

Pasiutligės inkubacinio periodo trukmė yra įvairi, tai priklauso nuo įkandimo vietos, inervacijos gausumo, nuo žaizdos dydžio ir gylio, nuo užkrato kiekio bei apkandžiotojo imuninės sistemos. Gyvūnui apkandžiojus žmogaus ar kito gyvūno galvą ar kaklą, inkubacinis periodas trunka mažiau nei 2–3 savaites. Kai įkandimo vieta yra toliau nuo galvos srities ir negausi inervacija, inkubacinis periodas gali trukti iki 1–3 mėn., o labai retais atvejais – iki 3 metų.

Inkubaciniu laikotarpiu pasiutligės virusas keliauja periferiniais nervais į centrinę nervų sistemą (CNS). Pasiutlige sergantys laukiniai gyvūnai, praradę savisaugą, atbėga į kiemus, užpuola žmones, naminius gyvūnus. Naminiai gyvūnai tampa agresyvūs, bėga iš namų. Ligos pradžioje šunys būna apatiški, neėda, negeria. Vėliau ima blaškytis, lojant užkimsta balsas, nenuryja vandens, ėda neėdamus daiktus, 2–3 dieną atsiranda paralyžius, seilėjasi, sunkiai keliasi ir gaišta. Susirgę galvijai nustoja ėdę, panašu lyg būtų paspringę, iš snukio teka seilės, mykia. Gaišta praėjus 10 dienų.

Visų rūšių gyvūnams taip pat ir žmogui būdingas požymis – pakitęs elgesys. Pasiutligė gali pasireikšti dvejomis formomis: klinikine ir slaptąja. Klinikinė pasiutligės forma pasireiškia tam tikromis stadijomis. Prodrominė stadija trunka iki 3 dienų, kol virusas patenka į CNS. Pirmieji simptomai yra nespecifiniai: karščiavimas (temperatūra gali siekti iki +40°C), galvos skausmas, ryklės uždegimas, silpnumas, nuovargis, irzlumas, anoreksija, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, nerimas, miego sutrikimai, apatija, depresija, susijaudinimas.

Klinikinis vaizdas primena ūmią kvėpavimo takų, virškinimo trakto ar psichikos ligą. Spazmų ir traukulių priepuolį gali išprovokuoti stipri šviesa (fotofobija) bei triukšmas (akustofobija).

Neurologinė (susijaudinimo) stadija trunka 2–3 dienas, jų metu atsiranda CNS disfunkcijos požymiai. Pagrindinis šios ligos sindromas – progresuojantis encefalitas. Šiame periode iš pradžių vyrauja psichomotorinis sujaudinimas, hiperaktyvumas, neramumas, keistas elgesys, kliedesiai, haliucinacijos, hidrofobija (vandens baimė). Hidrofobija pasitaiko 50% sergančių pasiutlige. Pasirodžius pirmiesiems pasiutligės požymiams, pagelbėti neįmanoma – žmogus ar gyvūnas miršta.

Kaip apsisaugoti nuo šios pavojingos ligos

Norint apsisaugoti nuo pasiutligės, žmonėms reikėtų vengti kontaktų su laukiniais ar nežinomais valkataujančiais keisto elgesio gyvūnais. Įtartinai besielgiančius ar įtariamus sergant pasiutlige gyvūnus būtina izoliuoti. Gyvūnui įkandus, svarbu tinkamai sutvarkyti žaizdą. Jeigu kraujavimas iš žaizdos nestiprus, jis nestabdomas. Žaizdą reikia apie 5 minutes plauti tekančiu vandeniu, dezinfekuoti. Akis, nosį ar burną, patekus seilėms, plauti tekančiu vandeniu.

Apkandžiojus sergančiam ar nežinomam gyvūnui, anot virusologės I. Jacevičienės vienintelis efektyviausias apsisaugojimo būdas nuo pasiutligės – laiku įskiepyti pasiutligės vakciną. Kadangi liga mirtina, vakcinaciją reikia pradėti kuo skubiau. Žmonėms, kai kuriais atvejais pirmosiomis dienomis kartu skiriamas ir imunoglobulinas.

Kokie galimi povakcininiai reiškiniai?

Žmonėms ir gyvūnams šiuolaikinės pasiutligės vakcinos saugios, kontraindikacijų nenustatyta. Paskiepijus, galimos nesunkios vietinės reakcijos: paraudimas, patinimas. Nuo 1994 m. Lietuvoje naudojamos naujos kartos saugios, mažai nepageidaujamų reiškinių sukeliančios pasiutligės vakcinos.

Tyrimai

Pagal klinikinius požymius pasiutligę galima tik įtarti, kadangi ligos požymiai yra būdingi ne tik šiai ligai, todėl, pasak virusologės, vienintelis kelias, patvirtinantis galutinę pasiutligės diagnozę, yra pasiutligės virusų ar specifinių jo komponentų nustatymas, naudojant laboratorinius diagnostinius tyrimus.

Tyrimai atliekami Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute.

2014 m. iki rugsėjo dar nebuvo nė vieno pasiutligės atvejo Lietuvoje, o 2013 m. nustatytas mažiausias pasiutligės paplitimas Lietuvoje per paskutinius trejus metus – 0,33 proc. – Varėnos raj. buvo registruotas 1 naminio šuns pasiutligės atvejis.

2012 m. pasiutligė buvo nustatyta 1 galvijui, 1 katei, 1 lapei ir 2 usūriniams šunims. 2011 m. pasiutligės paplitimas sudarė 1,6 proc., 2010 m. – 2,8 proc., 2009 m. – 5,6.

Nuo 2006 m. pradėta ir sistemingai atliekama laukinių gyvūnų oralinė vakcinacija nuo pasiutligės naudojant jaukus su nusilpninta vakcina, itin sumažino pasiutligės paplitimą Lietuvoje. Atlikti tyrimų rezultatai rodo, kad laukinių gyvūnų pasiutligės likvidavimo priemonės yra efektyvios. Tiriant kraują 2014 m. iki rugsėjo mėn. buvo nustatyti 78,18 proc. imunizuotų laukinių gyvūnų: 71,43 proc. jaunų lapių, o 77,80 proc., suaugusių lapių ir 72,73 proc. jaunų usūrinių šunų, o 80,33 proc. suaugusių usūrinių šunų.

Jaukuose su vakcina nuo pasiutligės naudojamas tetraciklinas, kuris, gyvūnui suėdus jauką, nusėda kauliniame audinyje.

Jei turite augintinį

Gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės – pagrindinė prevencijos priemonė. Žmogaus pareiga – rūpintis gyvūnais ir saugoti jų sveikatą. Remiantis ES šalyse galiojančiais teisės aktais, kiekvienas gyvūno savininkas privalo turėti gyvūno augintinio pasą, kuriame būtų įrašyta: gyvūno augintinio identifikacijos numeris ir duomenys apie atliktą vakcinacijos nuo pasiutligės.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...