captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rusai ėmė ieškoti informacijos Lietuvos rusakalbėje žiniasklaidoje

Po įvykių Maidane ir Krymo aneksijos Rusijos gyventojai atsisuko į Lietuvos rusakalbę žiniasklaidą – ieškoma alternatyvos valdžios kontroliuojamoms žiniasklaidos priemonėms. Per metus interneto srautas iš Rusijos išaugo triskart.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Per metus Lietuvos svetainėse triskart išaugusį interneto srautą iš Rusijos užfiksavo interneto rinkos tyrimų bendrovė „Gemius“. Toks pokytis matyti palyginus praėjusių ir šių metų rugpjūčio mėnesių duomenis.

„Gemius“ regiono vadovė Baltijos šalims Gryta Balserytė pastebi, kad Lietuvos interneto svetainėse dominuoja užsienio srautas iš valstybių, į kurias linkę emigruoti lietuviai. Pirmiausia tai Jungtinė Karalystė ir Skandinavijos šalys. Vis dėlto Jungtinės Karalystės, Norvegijos ir Airijos internautų aktyvumas per metus sumažėjo beveik šeštadaliu.

Priežasčių, kodėl šis srautas sumenko, gali būti įvairių – nuo to, kad lietuviškas turinys jiems tapo mažiau aktualus, iki to, kad dalis lankytojų galėjo persikelti į kitas valstybes.

„Didžiausias pokytis susijęs su Rusijos internautais. Jų kuriamas srautas per metus padidėjo tris kartus – beveik kas dešimta puslapių peržiūra iš užsienio sukuriama šioje šalyje. Rusijos internautų aktyvumas itin išaugo šių metų gegužę ir nuo to laiko tik didėjo“, – aiškina G. Balserytė.

Bendrovė pastebi, kad internautų, kurie naudojasi rusišką IP turinčiais įrenginiais ir naršo Lietuvos svetainėse, reikšmė šiame sraute per metus išaugo 164,99 proc. Šįmet Rusija yra ketvirta šalis pagal generuojamą užsienio srautą, nors dar pernai ji pagal šį rodiklį buvo septintoje vietoje.

Rusai itin susidomėjo per įvykius Maidane ir Kryme

Portalo ru.delfi.lt vyriausiasis redaktorius Olegas Jerofejevas pasakoja, kad nuo įvykių Maidane portalo skaitomumas gerokai išaugo. Susidomėjimą augino ir Krymo aneksija. Situacijai paaštrėjus, atitinkamai buvo galima matyti išaugusį skaitytojų srautą iš užsienio – daugiausia iš Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos.

Pavyzdžiui, susirėmimų Maidane metu 60 proc. DELFI rusiškosios versijos skaitytojų buvo iš Rusijos ir Ukrainos. Įprastai srautas iš užsienio sudaro 40-50 proc. Anksčiau srautai iš užsienio būdavo mažesni.

„Kaip bežiūrėsi, Rusijos informacinėje erdvėje karaliauja tos televizijos arba kitos žiniasklaidos priemonės, kurias vienokiu ar kitokiu būdu kontroliuoja valdžia. Žmonėms vis tiek reikia kažkur gauti nepagražintos informacijos, sužinoti, kas vyksta pasaulyje“, – sako O. Jerofejevas. Tokia situacija jam primena Šaltojo karo metus, kada transliavo radijo stotis „Svoboda“ – nepaisant trukdžių ir pavojų, Sovietų Sąjungos žmonės jos galėjo klausytis.

Pasak ru.delfi.lt vyriausiojo redaktoriaus, paradoksalu, kad skaitytojai iš Rusijos ir kitų šalių rusiškoje Lietuvos žiniasklaidoje gali paskaityti apie savo gyvenimą. O. Jerofejevas pastebi, kad ir žurnalistai pradėjo migruoti iš Rusijos į Baltijos šalis. Paskui juos į naujas žiniasklaidos priemones atseka ir skaitytojai.

Politologas: tai iššūkis visai ES

„Kadangi dabar tokia masyvi informacinė Kremliaus politika, ypač Ukrainos kontekste, galima būtų daryti prielaidą, kad auditorija ieško tam tikrų alternatyvų. Tokią tendenciją būtų galima tiktai sveikinti ir viltis, kad mūsų regione vykstantys projektai, pavyzdžiui, Estijos iniciatyva atidaryti rusakalbį kanalą svarbūs ne tik mūsų vietinėms bendruomenėms, bet ir auditorijoms iš Rusijos“, – sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Nerijus Maliukevičius.

N. Maliukevičiaus nuomone, šiuo metu didžiausias iššūkis yra ne tiek alternatyvios žiniasklaidos priemonės, o tam tikro švelniosios galios projekto, alternatyvaus pasakojimo Rusijai, neapibrėžtumas ir nebuvimas. „Matyt, turėtų būti kažkokia politinė alternatyva Putino Rusijos pasauliui, apie kurią būtų galima šiuose kanaluose šnekėti, diskutuoti“, – teigia politologas.

N. Maliukevičiaus nuomone, iššūkis visai Europos Sąjungai – švelniosios galios Rytams projekcija ir alternatyvų pristatymas. „Matyt, galime daryti prielaidą, kad poreikis įsiklausyti, žiūrėti ir klausyti yra“, – teigė TSPMI dėstytojas.

Lietuva auklėja rusiškus TV kanalus

Pastaraisiais metais su Lietuvoje retransliuojamų Rusijos TV kanalų skleidžiama dezinformacija ir propaganda aktyviai kovoja Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK). Per šį laiką dėl karo ir neapykantos kurstymo bei kitų Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimų laikinai sustabdytos kelių kanalų ir laidų transliacijos. Tai turėjo įtakos rusiškų TV kanalų reitingams.

„Reitingai sumažėjo dėl sankcijų – porą mėnesių nebuvo rodomas vienas kanalas, kelios laidos. Bendrai žiūrimumas keliais procentais sumažėjo – nuo 15 proc. smuko iki 12-13 proc.“, – DELFI sakė LRTK pirmininkas Edmundas Vaitekūnas.

Kartu sumažėjo ir televizijų daromų pažeidimų, tačiau, sako E. Vaitekūnas, jų vis tiek pasitaiko. Štai rugsėjo pradžioje vienas kanalas savo informacinėse laidose tendencingai nušvietė tautinių mažumų mokyklų streiką. Apie pažeidimą informuotas Jungtinės Karalystės transliuotojų reguliuotojas OFCOM. Atsakymo į prašymą imtis priemonių dar nesulaukta.

Nuo spalio įsigalioja Visuomenės informavimo įstatymo pataisos, gal kurias internetinės televizijos paslaugų teikėjai taip pat privalės registruotis LRTK, teikti informaciją ir bus stebimi. Esant reikalui, LRTK galės reaguoti į pažeidimus.

E. Vaitekūnas mano, kad aktyvi LRTK veikla duoda rezultatų. Tačiau dėl tokių veiksmų Lietuvą yra kritikavusi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovė žiniasklaidos laisvės klausimams Dunja Mijatovič. Ji aiškina, kad televizijos kanalų draudimas nėra veiksminga priemonė kovojant su žalinga propaganda.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...