captcha

Jūsų klausimas priimtas

D. Šakalienė: visuomenė gauna netikslią informaciją apie pabėgėlius

Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovė Dovilė Šakalienė teigia, kad Lietuvoje visuomenė gauna per mažai ir ne visada tikslią informaciją apie pabėgėlius. Pasak D. Šakalienės, pirmiausia tai Vyriausybės atsakomybė, tačiau turi būti įtraukiamos ir savivaldybės, ir vietos bendruomenės. Ji siūlo pasinaudoti sėkmingesniais integracijos pavyzdžiais, bet nekartoti klaidų.
Xinhua/Sipa USA/Scanpix nuotr.
Xinhua/Sipa USA/Scanpix nuotr.

„Absoliučiai sutinku su Vidaus reikalų ministro nuomone, kad komunikacija dėl pabėgėlių vyksta labai netinkamai. Svarbios ir gyventojams itin jautrios žinutės iškomunikuojamos neaiškiai ar netgi klaidinančiai. Manęs klausia ar mūsų visuomenė kupina islamofobijos ir kitų baimių – taip. Bet kodėl gi taip yra? Nes pirma žinia apie pabėgėlių krizę buvo ne apie tai, kad Sirijoje vyksta karas, kuriame neįmanoma palaikyti nė vienos kovojančios pusės, nes tiek Basharo al Assado režimas, tiek radikalios opozicijos pajėgos yra netoleruotinos jokiam sveiko proto žmogui. Visuomenė neišgirdo, kad savo namus palikę gelbsti savo gyvenimą labai įvairūs žmonės – išsilavinę ir nelabai, pasiturintys ir skurdūs, o visą veidą dengiančių apdangalų sirų moterys nenešioja“, – sako Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovė.

Deja, pasak specialistės pirmi politikų pasisakymai, kurie išgąsdino žmones buvo apie burkas, terorizmą ir grėsmę nacionaliniam saugumui, kas išsyk sukūrė baimės ir priešiškumo atmosferą.

„Toliau buvo tarsi mėginama sustabdyti šį emocijų gaisrą – tokie politikai kaip Gabrielius Landsbergis, Linas Linkevičius ir Dalia Grybauskaitė mėgino iškelti žmogiškumo ir solidarumo aspektą. Bet prasidėjo antroji banga – pykčio.

Magiškieji 600 eurų tapo neįtikėtinai efektyviu nesantaikos obuoliu – nesvarbu, kad net akyse nė vienas pabėgėlis jų nematys. Buvo paliesta kiekvienam lietuviui labai jautri problema.

Mūsų pragyvenimo lygis ir algos velkasi ES uodegoje, tad bet kokie įtarimai apie tai, kad gimtieji piliečiai bus apeiti, o valdžia duos dvigubai daugiau pinigų nei uždirba penktadalis piliečių ir vos keliagubai daugiau nei gauna dauguma pensininkų veikia it degtukas į šieno kupetą“, – kalbėjo D. Šakalienė.

ŽTSI vadovė pabrėžė, kad strateginė komunikacija pasižymi tuo, kad ji turi aiškų tikslą, žinutės suformuojamos suvokiant auditorijos baimes, lūkesčius, poreikius, ir ji vykdoma numatant bent žingsnį į priekį, o ne „bėgant kilusiai isterijai iš paskos“.

„Turime puikių komunikacijos specialistų, taip pat ir šios situacijos turinio aspektą – žmogaus teisių, humanitarinės pagalbos – išmanančių žmonių. Ar jie buvo įtraukti į procesą? Ir nekalbu apie sąmoningų ir išprususių žurnalistų iniciatyvas juos pakalbinti vienoje kitoje laidoje – čia kalbu apie į rezultatus orientuotą sutelktą bendrą darbą. Atsakymas kaip ir aiškus“, – piktinosi pašnekovė.

Žmogaus teisių specialistė pripažino, kad pabėgėlių krizės sprendimas nėra vien valdžios reikalas, tačiau be kompetentingo dialogo konstruktyvus visuomenės įsitraukimas sunkiai įmanomas.

Pasak jos, negalima manipuliuoti žmonių baimėmis ir skauduliais, o būtina nuosekliai ir plačiai aptarti su visuomene esminius rūpimus klausimus: kas pas mus atvyksta, kodėl atvyksta, kokie iššūkiai išties yra esminiai, kokia patirtimi iš ES kaimynių norime pasinaudoti, o kokių klaidų nenorime kartoti, ką reiškia pabėgėlių skaičiai mūsų populiacijos kontekste, pagaliau kokie yra pozityvūs momentai mūsų senėjančioje emigravusiųjų visuomenėje, kur turime dešimtis tūkstančių neužpildytų darbo vietų ir išmirštančius miestelius.

„Be abejo, kaip visada gesiname gaisrą – bet gal jau gana muštis ir gąsdintis – geriau tegul ši situacija tampa akstinu rimtai pertvarkyti savo požiūrį į integracijos ir socialinių paslaugų infrastruktūrą  (nes su jokiomis grupėmis kol kas nemokam tvarkytis tinkamai – nuo neįgalius vaikus auginančių tėvų iki kalbos problemų turinčių Lietuvos lenkų). Tegu ši krizė tampa ne akmeniu po kaklu, o iššūkiu pakeisti savo komunikacijos ir politinės atsakomybės lygį – iš provincialiai Rusijos stiliaus į konstruktyvų ir neinkščiantį. Ramų, blaivų ir praktišką, nepamirštant sąžinės.

Tada nei mūsų trijų milijonų nereiks saugoti nuo 1000 pabėgėlių, nei jų – nuo mūsų. Neidealizuokime – visur yra visokių žmonių. Tačiau blaiviau vertindami situaciją suprasime, kad siras gydytojas gali puikiai gydyti mūsų vaikus, ar galime puikiai papietauti irakiečio kavinėje“, –pastebėjo D. Šakalienė.

Lietuva per dvejus metus įsipareigojo priimti 1105 asmenis iš tokių šalių kaip Sirija, Irakas ir Eritrėja. Premjeras  teigia, kad, priimant pabėgėlius, bus atliekamas kruopštus jų patikrinimas. Pasak Algirdo Butkevičiaus, kitąmet į Lietuvą bus perkelti 505 asmenys.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...