captcha

Jūsų klausimas priimtas

Liudytojai: ne tik policija, bet ir prokurorai neužkirto kelio žudynėms Kaune

Teisme nagrinėjant buvusių aukštų Policijos departamento pareigūnų bylą paaiškėjo, kad apie planuojamas Drąsiaus Kedžio žudynes galėjo žinoti ne tik dabar teisiami policininkai, bet ir prokurorai. Esą šie pagrindinio bylos liudytojo Mindaugo Žalimo perspėjimų, kad D. Kedys ruošiasi žudyti, nelaikė rimtais. 
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Teisme nagrinėjant buvusių aukštų Policijos departamento pareigūnų bylą paaiškėjo, kad apie planuojamas Drąsiaus Kedžio žudynes galėjo žinoti ne tik dabar teisiami policininkai, bet ir prokurorai. Esą šie pagrindinio bylos liudytojo Mindaugo Žalimo perspėjimų, kad D. Kedys ruošiasi žudyti, nelaikė rimtais.

Vilniaus apylinkės teismui toliau nagrinėjant buvusių ir esamų aukštų policijos pareigūnų baudžiamąją bylą dėl žudynių Kaune, aiškėja naujos detalės.

Prokuroro teigimu, po, įtariama, D. Kedžio Kaune įvykdytų Jono Furmanavičiaus ir Violetos Naruševičienės nužudymų praėjus mėnesiui, Prezidentūra gavo anoniminį laišką. Jame teigiama, kad aukšti Policijos departamento pareigūnai žinojo, bet neužkirto planuojamų žudynių. Prezidentūra pranešė, kad laišką apie galimą policijos pareigūnų aplaidumą perdavė Generalinei prokuratūrai. Koks laiško likimas ir jo turinio prokurorai neatskleidžia. 

„Šis dokumentas teisme kol kas neištirtas, todėl kol kas nieko nekomentuosiu. Jis gautas Prezidentūroje, bet neaišku, kad Prezidentė gavo. Kol teisme neištirta laiško esmė, tol – jokių komentarų“, – teigė prokuroras Arūnas Verenius.

Pirmasis apie galimai nuslėptą informacija prabilo buvęs D. Kedžio draugas M. Žalimas. 

Valstybės saugomas vyras tikina, esą dabar teisiami buvęs policijos generalinio komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas, buvęs kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Tomas Ulpis ir dar trys kriminalistai kelios savaitės prieš žinojo apie D. Kedžio planuojamas žudynes Kaune 2009-ųjų spalį. Esą jis apie D. Kedžio planus pranešė minėtiems aukštiems policijos pareigūnams, tačiau šie ne tik neužkirto kelio nusikaltimui, bet ir vėliau slėpė viską nuo žudynes tyrusių prokurorų. 

Tačiau teisme liudijęs kriminalinės policijos biuro viršininkas Algirdas Matonis atskleidė, kad M. Žalimo liudijimus dar prieš žudynes žinojo ir Vilniaus apygardos prokuratūra, tuo metu tyrusi D. Kedžio pranešimus apie galbūt tvirkintą jo dukrą. 

„A. Matonis pareiškė, kad jei prokurorai būtų leidę sekti D. Kedį, galbūt būtų išvengta aukų. Čia retorinis klausimas, kas būtų, jei būtų. Prokurorai aiškina neleidę todėl, kad D. Kedys toje byloje buvo nukentėjęs, ir policija pradėjo tyrimą ne nuo to galo“, – kalbėjo A. Verenius.

Kriminalinės policijos viršininkas A.  Matonis posėdyje pasakytų teiginių nekomentavo: „Viską pasakiau, ką pasakiau.“

Kaip liudytojas apklaustas žurnalistas Virginijus Gaivenis, kuris savo laidoje pirmasis parodė pagrindiniu liudytoju tapusio M. Žalimo pasakojimą. 

„Šiandien aš atsakyti, kad tai tas teisuolis, kuris padės išaiškint tiesą, aš negaliu. Žmogus pasakė A, B, C, tačiau iki paskutinių raidžių toli. O jis savo kailį tikrai gelbėja ir tikrai bijo atsidurti už grotų“, – sakė V. Gaivenis.

Antradienį teisme apklaustas tuomet policijai vadovavęs Vizgirdas Telyčėnas tikino, kad apie M. Žalimo pareigūnams suteiktą informaciją nieko nežinojo. 

Liudytojo parodymais suabejojo ir pirmasis su juo susitikęs komisaro pavaduotojas Algirdas Stončaitis. Pastarasis tikina, kad išklausyti M. Žalimą nurodęs dabar teisiamam buvusiam kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojui T. Ulpiui. Kodėl šis M. Žalimo vizitas Policijos departamente nebuvo užregistruotas, lieka neaišku.   

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...