captcha

Jūsų klausimas priimtas

Visuomenės veikėjai: Lietuva turi įteisinti pavardžių rašybą lenkiškais rašmenimis

Lietuvoje veikiančio Jerzy Giedroycio dialogo ir bendradarbiavimo forumo valdybos nariai kreipiasi į Lietuvos vadovus, kviesdami įstatymu įtvirtinti Lietuvos piliečiams lenkams teisę rašyti savo pavardes naudojant lenkiškas raides.  
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Lietuvoje veikiančio Jerzy Giedroycio dialogo ir bendradarbiavimo forumo valdybos nariai kreipiasi į Lietuvos vadovus, kviesdami įstatymu įtvirtinti Lietuvos piliečiams lenkams teisę rašyti savo pavardes naudojant lenkiškas raides.

Kreipimąsi į Prezidentę Dalią Grybauskaitę, Premjerą Algirdą Butkevičių, Seimo pirmininką Vydą Gedvilą ir užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių pasirašę visuomenės veikėjai sako esą įsitikinę, kad toks sprendimas pagerintų Lietuvos ir Lenkijos santykius, kurie dabar klostosi nepakankamai atvirai ir dalykiškai, tvyro nepasitikėjimas.

Kreipimesi primenama, kad Lietuva ne kartą aukščiausiu lygiu yra deklaravusi siekį leisti Lietuvos piliečiams lenkams jų pavardes rašyti naudojant lenkiškas raides.

„Įteisinusi lenkiškų pavardžių rašybą Lietuva pademonstruotų ne tik europinę valią ir supratimą, jog vardas bei pavardė yra piliečio privati nuosavybė, kurią valstybė yra įsipareigojusi gerbti Konstitucijoje, bet ir žengtų labai svarbų žingsnį, galintį užtikrinti glaudesnį abiejų valstybių ir tautų bendradarbiavimą“, – sakoma kreipimosi tekste.

Kreipimesi taip pat atkreipiamas dėmesys į padėtį Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose. Pasak J. Gedroico forumo narių, valstybė turi imtis kovoti su neteisėtai pakabintomis lenkiškomis lentelėmis su gatvių pavadinimais šiuose rajonuose, bet tuo pačiu ir imtis sprendimų, kurie leistų tokias lenteles kabinti teisėtai.

„Tokia padėtis, kai valstybė nei sugeba užkirsti kelią įstatymo pažeidimams, nei imasi būtinų sprendimų, kurie tautinei mažumai suteiktų Europoje įprastą, o Lenkijoje jau taip pat įgyvendintą teisę vietovių ir gatvių pavadinimus rašyti tautinės mažumos kalba, nei Lietuvai, nei jos piliečiams nėra naudinga“, – teigiama kreipimesi.

Tarp kreipimąsi pasirašiusių asmenų - Lietuvos istorijos instituto vyriausias mokslo darbuotojas, valdybos pirmininkas, istorikas Alvydas Nikžentaitis, ES misijos Afganistane vadovas, buvęs užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas, Jono Pauliaus II gimnazijos direktorius Adamas Blaškevičius, VU TSPMI profesorius filosofas Alvydas Jokubaitis, rašytojai Herkus Kunčius ir Tomas Venclova, žurnalistai Virginijus Savukynas, Vytautas Plečkaitis ir Rimvydas Valatka.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...