captcha

Jūsų klausimas priimtas

ES vidaus reikalų ministrai dar kartą tarsis dėl pabėgėlių

Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis antradienį vyks į Briuselį, kur su kitais Europos Sąjungos (ES) vidaus reikalų ministrais antrą kartą bandys susitarti dėl 120 tūkst. į Europą atvykusių pabėgėlių perskirstymo.
 
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Pagal Europos Komisijos siūlymą, Lietuvai per dvejus metus tektų priimti 1105 pabėgėlių iš tokių šalių kaip Sirija, Irakas ir Eritrėja. Valstybė sutinka priimti tokį skaičių atvykėlių.

Šį siūlymą prieš savaitę svarsčiusi vidaus reikalų ministrų taryba jam nepritarė, kai perskirstymui pasipriešino kai kurios Vidurio ir Rytų Europos valstybės.

S. Skvernelis nerimavo, kad sprendimo ES vidaus reikalų ministrai gali nepriimti ir antru mėginimu.

„Aš nemanau, kad per savaitę pasikeitė prieštaravusių valstybių požiūris, – BNS derybų išvakarėse sakė ministras. – Be sprendimo kiekvieną dieną prarandame laiką“.

Pirmieji pabėgėliai į Lietuvą bus perkelti iš Italijos, jie gali atvykti dar šiemet, patvirtino vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius.

Europos Sąjunga susiduria su didžiausia migracijos krize nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Šiemet Viduržemio jūrą perplaukė jau daugiau negu 500 tūkst. žmonių, o beveik 3 tūkst. žuvo arba dingo pakeliui, tačiau Lietuva iki šiol nepritaria siūlymui sukurti nuolatinį privalomų kvotų mechanizmą, kuris automatiškai būtų taikomas ir ateityje. Lietuva pasisako už tai, kad kiekvienu atveju skirstant pabėgėlius išliktų šalių savanoriškumo principas.

Europos vadovų taryba (EVT) ketina išklausyti Italijos ir Graikijos pranešimus apie realią padėtį tose šalyse, taip pat diskutuos apie ES sienų apsaugą ir bendradarbiavimą migrantų klausimais su Turkija, Libanu ir Jordanija.

Anot prezidentės vyriausiojo patarėjo užsienio politikos klausimais Renaldo Vaisbrodo, ES vadovai tikisi, kad antradienį ministrai sutars dėl 120 tūkst. pabėgėlių paskirstymo po ES šalis, todėl EVT galės koncentruotis ties esminiais klausimais.

„Bus kalbama apie padėtį Vidurio Rytų regione (...), apie bendradarbiavimą su regiono valstybėmis, tokiomis kaip Turkija, Jordanija ir Libanas, ieškant sprendimų, kurie leistų užtikrinti bėgančiųjų nuo karo saugumą, bet ir tuo pačiu leistų juos registruoti ir surasti jiems tinkamą būstą regiono valstybėse“, – „Žinių radijui“ sakė R. Vaisbrodas.

Italijos ir Graikijos vadovai savo kolegoms iš kitų ES šalių taip pat pristatys savo pasiūlymus dėl pabėgėlių centrų kūrimo, kuriuose būtų galima efektyviai įgyvendinti žmonių perkėlimo procedūras.

„Šalyse reikia turėti centrus, kur būtų galima efektyviai nagrinėti tas paraiškas, kur būtų galima užtikrinti duomenų perdavimą į kitas ES šalis ir jų tikrinimą su esamomis duomenų bazėmis“, – kalbėjo R. Vaisbrodas.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...