captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Žoliapjovėmis“ vadinamų alpakų augintojas: jos sukelia geros nuotaikos bangą

Alpakos, vertinamos dėl ypač šiltos vilnos ir gero būdo, visada sukelia geros nuotaikos bangą ir net gali gydyti. Taip teigia Jūratė ir Kęstutis Kuorai, kurie buvo vieni pirmųjų, į Lietuvą atsivežusių penkis tokius gyvūnus. „Iš tikrųjų pasitvirtino, kad Lietuvoje alpakos gali gyventi“, – sako J. Kuorienė.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Alpakos Europoje pradėtos laikyti maždaug prieš 30 metų. Tokių gyvūnų gimtinė – Pietų Amerika. Alpakas labai vertino senovės inkai, prisijaukinę jas maždaug prieš 5–6 tūkst. metų. Kartu su artimomis giminaitėmis lamomis alpakos inkams teikė vilną, maistą ir neretai atlikdavo transporto funkciją.

Po ispanų užkariavimo alpakos Pietų Amerikoje beveik išnyko. Kadangi tokie gyvūnai puikiai prisitaikė prie atšiaurių klimato sąlygų ir vietos ūkininkai įvertino jų teikiamą naudą bei gerą būdą, XIX a. viduryje alpakų populiarumas pradėjo vėl augti. Daugiausia – dėl ypač geros vilnos.

Gyvūnas, kuris gali prižiūrėti žolę

Bandą alpakų Lietuvoje laikanti Kuorų šeima pirmą kartą pamatė šiuos gyvūnus Skandinavijoje ir jais labai susižavėjo.

„Prieš ketvertą metų, su šeima keliaudami Norvegijoje, visiškai atsitiktinai pamatėme prie kelio besiganančią didelę bandą nerealiai gražių, įspūdingų gyvūnų. Žinokite, sustojome, visi išlipome ir fotografavome. Tai – ypatingi gyvūnai“, – tikina J. Kuorienė.

Reuters/Scanpix nuotr.

Ji pasakoja, kad, atsikrausčius iš miesto į kaimą, kur šeima turi nemažai žemės, pora vargdavo, šienaudami žolę.

„Kilo mintis, kad reikia įsigyti gyvūną, kuris galėtų prižiūrėti žolę ir ją šienauti, būtų mūsų šeimos narys, gyventų šalia mūsų“, – sako moteris. 

Daugelis Pietų Amerikos alpakų ūkių įsikūrę kalnuose: Peru, Bolivijoje ir Čilėje. Saulė dieną ir šaltukas naktį per daugelį metų padėjo alpakoms išsivystyti gebėjimą gyventi atšiauriomis klimato sąlygomis.

„Iš tikrųjų pasitvirtino, kad Lietuvoje alpakos gali gyventi. Šiandien jau ne vieni mes auginame alpakas, yra daug mūsų pasekėjų, daug draugų, kurie jas įsigijo“, tvirtina alpakų augintoja.

Geriausiai jaučiasi tarp savo gentainių

J. Kuorienės teigimu, alpakos buvo transportuojamos lėktuvu iš Čilės. Tai buvo gana ilgas ir sudėtingas kelias. Iš pradžių šeima įsigijo penkias alpakas, o dabar jų laiko visą bandą.

Alpakų augintoja teigia, kad apskritai tai – ramūs gyvūnai, nors jų pasitaiko įvairaus būdo.

„Žinoma, pasitaiko individų, kurie turi kokį nors specifinį charakterį: arba labai pasitempę, arba labai jautrūs. Bet mūsų pirmos penkios alpakos buvo gana išlaikytos, gana ramios, laikė bendrą bandą, bendravo su mumis normaliai“, – pasakoja moteris.

Augindami alpakas, Kuorai pastebėjo, kad tai yra bandos gyvūnai, kurie geriausiai jaučiasi savo gentainių draugijoje.

„Kadangi dabar mūsų banda yra didesnė, būna, kad jos viena kitos nemėgsta. Bet šiaip jos laikosi bandoje, vaikšto visos kartu, vaikus prižiūri, domisi, kai gimsta mažiukas.

[...] Nėra taip, kad alpakos prisirištų prie vieno arba prie kito žmogaus. Gal reikėtų su kažkuo individualiai padirbti“, – svarsto J. Kuorienė.

Europoje populiarėja alpakų terapija

Kai kuriose Europos šalyse, net ir gretimoje Lenkijoje, alpakos naudojamos terapinei veiklai.

„Su alpakomis labai paprasta bendrauti. Lietuvoje terapija su alpakomis dar nėra populiari. Europoje ji jau populiarėja, o Amerikoje tai yra labai populiari sritis. Tai tikrai yra labai ramus gyvūnas, o, jį apmokius, jis tikrai gali atlikti ir terapines funkcijas“, – įsitikinusi alpakų augintoja.

Pasak jos, alpakų terapiniuose ūkiuose šie gyvūnai nuo mažens pratinami, kad žmonės juos galėtų liesti.

Reuters/Scanpix nuotr.

„Dabar žmonės vis dėlto atitolsta nuo gamtos. Atitolę nuo gamtos, jie neturi kontakto nei su žole, nei su gyvūnu, – pastebi J. Kuorienė. – Atvažiavę į tokius ūkius, jie iš tikrųjų patiria labai daug gerų emocijų: psichologiškai nusiramina, gali atsikratyti streso, sustabdyti bėgimą, pabūti tarp ramių gyvūnų, kurie nerodo visiškai jokios agresijos žmogui, padeda atsipalaiduoti.“

J. Kuorienės teigimu, ir vaikas, ir suaugęs, ir senas žmogus – bet kas gali prieiti ir pabendrauti su alpakomis. „Mūsų vaikai puikiai prie jų prieina ir jas prižiūri, maitina, išgena į ganyklas ir pargena“, – kalba moteris.

Alpakos vilna – keliskart šiltesnė už avies

Alpakų vilna būna įvairių spalvų. K. Kuoro žiniomis, pasaulyje yra net 24 alpakų spalvos, bet atspalvių esą dar daugiau.

„Mes auginame juodas, pilkas, rudas, šviesiai rudas, baltas, kreminės... Daug tų atspalvių, galbūt kai kuriuos sunku ir įvardinti“, – sako alpakų augintojas.

Reuters/Scanpix nuotr.

Vilna yra tai, kuo alpakos garsėja labiausiai. Ji – kelis kartus šiltesnė už avies vilną ir brangesnė dėl daugybės teigiamų savybių.

„Netepa rankų, neturi kvapo, lanolino, kurį turi avis ir dauguma kitų gyvūnų, – vardija K. Kuoras. – Alpakos vilną galima apdirbti ir jos nereikia plauti. Galima iš karto karšti, verpti siūlą ir megzti.“

Vyro teigimu, šeima yra nusiverpusi siūlų ir nusimezgusi alpakų vilnos drabužių. Pirmą kartą baltų siūlų drabužį teko skalbti tik tada, kai jis jau buvo numegztas, tikina K. Kuoras.

Kadangi Lietuvoje alpakų verslas – dar gana jaunas, augintojai susiduria su keblumais, kur karšti vilną ir ją verpti. Mat įprasti avių vilnai skirti įrengimai netinka.

Beje, ne visa alpakų vilna – aukščiausios rūšies, o tik dalis jos. Apie tai, parduodami alpakas, pasako tik labai sąžiningi pardavėjai.

Skabo gėles, vaiskrūmius ir renka obuolius

Anot K. Kuoro, kuo didesnė erdvė alpakai ganytis, tuo jai geriau. „Vieno gyvūno niekas nelaiko, laiko 2–3, todėl turėtų būti 40–50 a sklypas. Galėtų gyventi ir mažesniame sklype, tada jos nuskabytų visą žolę“, – teigia alpakų augintojas.

Kuorų šeimos teritorija, kur gali ganytis alpakos, yra apie 1,5 ha.Jos mėgsta obuolius rinkti, todėl dalį teritorijos šiuo metu esame atitvėrę tvorele, taigi jos yra mažesnėje teritorijoje. Šiuo metu yra daugiau nei 20 gyvūnų, tai kaip tik tą visą žolę jie ir prižiūri“, – tikina vyras.

Tačiau „gyvosiomis žoliapjovėmis“ vadinamos alpakos taip pat paskanauja ir vaiskrūmių, vynuogių lapų ar gėlių, kurias pasiekia. Sodybos šeimininkams, kol jie to nežinojo, jos nuskabė petunijas ir kitas sklypą puošusias gėles. Tačiau to galima išvengti teritoriją aptveriant, sako alpakų augintojas.

„Mes dalį teritorijos esame aptvėrę tinklu, o daržą, gėlynus, kad jos toli nenukeliautų, atitvėrę laikina tvorele“, – teigia K. Kuoras.

Alpakos oro voniomis mėgaujasi ne tik vasarą, bet ir žiemą. Šaltuoju laikotarpiu Kuorai šiuos gyvūnus laiko tvarte, tačiau dienos metu išleidžia pasivaikščioti po sniegą. „Joms nėra šalta, jos turi labai šiltą vilną, todėl žiema joms yra nebaisi“, – tvirtina moteris.

Reuters/Scanpix nuotr.

Anot alpakų augintojos, šių gyvūnų priežiūra yra nesudėtinga. Svarbiausia, kad alpakos turėtų kur ganytis, švaraus vandens, žolės vasarą, žiemą – šieno.

„Žiemos metu, kai pradedame jas šerti šienu, duodame ir kombinuotų pašarų, bet iš tikrųjų labai nedaug. Tai – labai ekonomiškas gyvūnas“, – tvirtina J. Kuorienė.

Tiesa, maždaug kas tris–keturis mėnesius alpakoms reikia karpyti nagus. Moteris tai daryti puikiai įgudo pati, nors prižiūrėti augintinius padeda visa šeima.

Su šunimis aiškinosi tarpusavio santykius

Šeima taip pat laiko ir šunis, bet alpakos jų nemėgsta, į savo būrį nepriima, sako J. Kuorienė.

Savo ruožtu jos vyras priduria, kad, kai gimė pirmi alpakų jaunikliai, jos nusprendė su šunimis išlaikyti atstumą.

„Šunims nelabai patiko, kad staiga pasikeitė kontrakto sąlygos. Jie pamatė jauniklius, kad tai – lyg kažkokie nauji gyvūnai, ir pradėjo tų jauniklių lyg ir tykoti“, – pasakoja vyras. Jam buvo labai įdomu stebėti, kaip alpakos su šunimis aiškinosi tarpusavio santykius.

„Vienos alpakos ėjo iš priekio prie šuns, taip atkreipė dėmesį, o kitos atbėgo iš nugaros, iš šono, ir įsibėgėjusios trenkė priekinėmis kojomis. Šuo visiškai netikėtai gavo smūgį, sukaukė, nubėgo ir nuo to laiko suprato, kad reikėtų laikytis atokiai.

Tai buvo alpakų pergalė prieš šunis. Šuo buvo visiškai įtikintas, kad tai – labai rimta organizacija ir su ja reikia palaikyti šaltesnius santykius“, – šypsosi vyras.

Alpakos veja ir katinus, bet žmonėms yra geros. Anot K. Kuoro, smagu po darbų mieste grįžti į sodybą, kur laukia mieli augintiniai.  

„Jos sukelia labai geros nuotaikos bangą. Tai yra labai malonu“, – sako alpakų augintojas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...