captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvoje viešintis J. Katainenas susitinka su aukščiausiais valstybės vadovais

Lietuvoje viešintis Europos Komisijos vicepirmininkas Jyrkis Katainenas pristato investicijų planą Europai. Vienas komisijos vadovų susitika su aukščiausiais valstybės vadovais, supažindina su galimybėmis Lietuvai pasinaudoti plane numatytu Europos strateginių investicijų fondu.
 
J. Katainenas, Reuters/Scanpix nuotr.
J. Katainenas, Reuters/Scanpix nuotr.

„Šis fondas – galimybė pritraukti daugiau investicijų į svarbiausias Lietuvos ekonomikos sritis. Tačiau tam, kad investicijos sėkmingai mus pasiektų, Vyriausybė turi parengti kokybiškas ir ES reikalavimus atitinkančias paraiškas. Tik atsakingas požiūris ir glaudus bendradarbiavimas su verslu leis išnaudoti naujas galimybes mūsų šaliai“, – sakė prezidentė.

Europos strateginių investicijų fondo tikslas – užtikrinti ilgalaikį ES ekonomikos augimą ir konkurencingumą pasaulinėje rinkoje, naujų darbo vietų kūrimą. Šis fondas paskatins investicijas į visai ES svarbius, bet mažai dėmesio iš privataus verslo sulaukiančius projektus energetikos, aplinkosaugos, transporto infrastruktūros, mokslo ir inovacijų srityse. Planuojama, kad per trejus metus tai padės pritraukti 315 milijardų eurų papildomų investicijų ir sukurti iki 1,3 milijono naujų darbo vietų visoje ES.

Lietuva jau yra atrinkusi 16 projektų, kurie galėtų pretenduoti į fondo lėšas. Tai – daugiabučių renovacijos, gatvių apšvietimo atnaujinimo, energetinių jungčių tiesimo, mokslo ir technologijų centrų steigimo projektai. Bendra jų vertė – daugiau nei 9 milijardai eurų. Pasak Prezidentės, šių projektų įgyvendinimas sukurtų didelę pridėtinę vertę Lietuvos ekonomikai, padėtų užtikrinti energijos suvartojimo efektyvumą ir energetikos infrastruktūros plėtrą mūsų šalyje.

Europos strateginių investicijų fondas teiks paskolas, garantijas ir kitą paramą verslui, siekiančiam investuoti į strategiškai ir ekonomiškai svarbius projektus. Ypač daug dėmesio bus skiriama įmonėms, kuriose dirba iki 3000 darbuotojų, stiprinant jų pajėgumą investuoti ir prisiimti riziką.

Susitikime taip pat aptarta, kaip sustiprinti ES ekonomikos patrauklumą investuotojams.

Pasak prezidentės, tam būtina sumažinti biurokratines kliūtis ir apribojimus verslui, užtikrinti ES vidaus rinkos plėtrą, spartinti ES skaitmeninės rinkos sukūrimą. Tai pasitarnautų ir Lietuvos verslui, kuriam būtų sudarytos geresnės sąlygos dirbti svarbiausiuose ES ekonomikos sektoriuose.

Lietuvos energetiniai projektai gali tikėtis J. C. Junkerio plano finansavimo

Lietuvos energetikos projektai gali tikėtis finansavimo iš 315 mlrd. eurų vertės Europos strateginių investicijų fondo (vadinamojo Junkerio plano), teigia Europos Komisijos vicepirmininkas. Anot J. Kataineno, iš pažiūros jie atrodo atitinkantys finansavimo gaires.

Premjeras Algirdas Butkevičius penktadienį po susitikimo su EK vicepirmininku teigė, kad šiuo metu yra 16 projektų, kurie galėtų sulaukti finansavimo iš fondo. Tarp jų jis paminėjo Vilniaus ir Kauno kogeneracines jėgaines, dujų jungtį su Lenkija (GIPL)

„Tai yra energetiniai projektai. Pirmiausia šilumos ir elektros gamyba Vilniuje ir Kaune, taip pat galėtų būti GIPL projektas – jungtis dujotiekio tarp Lietuvos ir Lenkijos. Taip pat mes manome, gal būtų galima kooperuotis ir dalį investicijų pritraukti gyvenamųjų namų renovacijai“, – penktadienį žurnalistams sakė A.Butkevičius.

Jis taip pat įvardijo ir kitus projektus – inovacijų plėtrą, kelių infrastruktūros projektus.

J.Katainenas, paklaustas, ar premjero paminėti projektai galėtų tikėtis finansavimo, tikino, kad jie atrodo tinkami.

„Jie man skamba būtent kaip tokie projektai, kurie būtų tinkami fondo finansavimui, bet noriu pabrėžti, kad Komisija nerenka projektų“, – penktadienį žurnalistams sakė EK vicepirmininkas.

„Atrodo, kad energetinės jungtys ir kiti ministro pirmininko paminėti projektai atitinka fondo principus“, – pridūrė jis.

Europos Komisija ir Europos investicijų bankas (EIB) liepos viduryje pasirašė atitinkamą susitarimą dėl fondo įkūrimo.

EK investicijų planas pristatytas pernai lapkritį, juo tikimasi pritraukti apie 300 mlrd. eurų privačių investicijų, įkuriant Europos strateginių investicijų fondą. Jis turėtų būti įkurtas iš Europos investicijų banko skirtų 5 mlrd. eurų, o dar 16 mlrd. eurų skiriant iš ES biudžeto. Komisija skaičiuoja, kad bendra 21 mlrd. eurų garantija pritrauks privačių lėšų, kurių suma per trejus metus sieks apie 300 mlrd. eurų.

L. Graužinienė žada investicijoms palankesnį reglamentavimą

Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, susitikusi su į Lietuvą atvykusiu Europos Komisijos pirmininko pavaduotoju Jyrki Katainen, ir EK nariu Vyteniu Povilu Andriukaičiu, aptarė Investicijų planą Europai ir Europos strateginių investicijų fondo, kuris yra pagrindinė Investicijų plano Europai sudėtinė dalis, galimybes Lietuvai.

Pasak jos, Lietuvos Seimas yra pasirengęs užtikrinti investicijoms palankesnį reglamentavimą.

„Europos strateginių investicijų fondo įkūrimas yra naudingas valstybėms narėms. Tai atvers platesnes galimybes naujoms investicijoms, kurios spartins ekonomikos pažangą ir naujų darbo vietų kūrimą. Lietuvos Respublikos Seimas yra pasirengęs užtikrinti investicijoms palankesnį reglamentavimą“, – teigė parlamento vadovė L. Graužinienė.

Seimo Pirmininkė pažymėjo, kad šiuo klausimu plačiau bus diskutuojama Seimo komitetuose, įtraukiant visų suinteresuotų institucijų atstovus ir socialinius partnerius.

Investicijų planą Europai Komisija pristatė 2014 m. lapkritį.                           

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...