captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ar pabėgėlių klausimas lems takoskyras artėjant Seimo rinkimams

Jei situacija dėl pabėgėlių Europoje išliks įtempta ir kitąmet, per artėjančius Seimo rinkimus partijos turės išryškinti savo pozicijas. „Liberalų sąjūdžiui šiuo klausimu galbūt paprasčiausia kalbėti su savo rinkėjais, tačiau kol kas jų pozicijos panašios į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD). Galbūt taip galvojama apie būsimą koaliciją?“ – svarsto sociologė Rasa Ališauskienė.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Spalį Lenkijoje bus renkamas naujas Seimas, o vienu svarbiausių klausimų tapo migrantų problema. Kaip teigia LRT RADIJO korespondentė Varšuvoje Nijolė Druto, šios šalies vyriausybė kratėsi vienareikšmių pareiškimų, kurie galėtų pakenkti valdančiajai „Piliečių platformai“. Apklausos rodo, kad daugumą Seime, jei rinkimai vyktų šiomis dienomis, gautų opozicinė dešinioji partija „Įstatymas ir teisingumas“.

Bendrovės „Baltijos tyrimai“ generalinė direktorė Rasa Ališauskienė teigia, kad bent jau artimiausiu metu pabėgėlių krizė bus politinė aktualija. „Politikams šis klausimas yra kaip pametėtas debatams. Tai skatina emocijas, baimes, pinigus, solidarumą, moralę... Kalbėdamas šiuo klausimu, žmonių jausmais gali žaisti kaip tik nori. Iš tiesų tai yra labai rimta problema, patogi politinei retorikai. Bent jau artimiausiu metu tai bus viena iš dominuojančių temų“, – tikina sociologė.

Politikos apžvalgininkas Virginijus Savukynas mano, kad viskas priklausys nuo pabėgėlių srautų – jei jie išliks tokie dideli, kaip dabar, tai esą akivaizdu, kad krizė bus eskaluojama ir apie ją bus daug kalbama per kitąmet vyksiančius Seimo rinkimus. V. Savukyno manymu, gali kilti du scenarijai.

„Iki to laiko Lietuvoje gali būti priimta daugiau pabėgėlių, nei žadama dabar, todėl gali kilti įvairiausių klausimų, ne pačių maloniausių, konfliktinių situacijų. Tokiu atveju visuomenė tikrai bus įaudrinta. Kaip matome Vakaruose, taip ir Lietuvoje bus takoskyra tarp kraštutinių dešiniųjų ir kairiųjų. Vieni sakys, kad reikia uždaryti sienas, pabėgėliai esą ne mūsų problema, o kiti tikins, kad, jei įstojome į ES, gauname pinigų, tai turime dalintis ir bendrais vargais“, – LRT.lt kalbėjo V. Savukynas.

Pasak pašnekovo, jei pabėgėlių krizė bus suvaldyta ir išspręsta rudenį ar žiemą, tai tuomet, kai vyks Seimo rinkimai, apie tai daugelis jau gali būti ir pamiršę.

Panašiai kalba ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius politologas Šarūnas Liekis. Jo teigimu, gali išryškėti progresyvi ir konservatyvi takoskyra. „Akivaizdu, kad bus apeliuojama į žemiausius elektorato instinktus. Tos politinės partijos, kurios turėdavo progresyvią darbotvarkę, bandys pataikauti ir pervilioti dalį elektorato iš konservatyvaus sparno“, – aiškina politologas.

Ką šnekės parlamentinės partijos

Sociologė R. Ališauskienė teigia, kad partijos savo pozicijas styguos pagal visuomenės nuomonę: „Manau, žiūrės, ką mano visuomenė. Svarbu, į kokias rinkėjų grupes partijos orientuojasi, nes čia yra skirtumų – jaunesni, labiau išsilavinę miestų gyventojai mano vienaip, o vyresni ir konservatyvesni – kitaip.“

Bendrovės „Baltijos tyrimai“ generalinė direktorė R. Ališauskienė pažymi, kad skirtingai pabėgėlių krizę turėtų vertinti TS-LKD ir Liberalų sąjūdžio rinkėjai, tačiau politinėje retorikoje nematyti didesnių šių partijų skirtumų šiuo klausimu. „Jie eina daugmaž kartu ir galbūt galvoja apie galimą būsimą koaliciją. Galbūt derina savo pozicijas?“ – svarsto sociologė.

Bene sudėtingiausia, pasak R. Ališauskienės, komunikuoti apie pabėgėlių krizę konservatoriams ir socialdemokratams. „Šias partijas palaiko daug vyresnių žmonių. Pavyzdžiui, TS-LKD deklaruoja europines vertybes, bet rinkėjų grupė šiuo klausimu tikrai nenusiteikusi vokiškai ar austriškai“, – pastebi sociologė.

VDU profesoriaus Š. Liekio teigimu, liberalai nenori sau užsidirbti neigiamo vertinimo ir prarasti dalies elektorato, kuris orientuotas konservatyviai ir ksenofobiškai. Panašiai kalba ir politikos apžvalgininkas V. Savukynas, pasak kurio, liberalai puikiai supranta, kad pasisakymas už tai, jog reikia priimti pabėgėlius, nėra toks populiarus dabartinėje visuomenėje.

Tiek Š. Liekis, tiek V. Savukynas teigia, jog bene pagrindinė problema – migracijos politikos nebuvimas: „Lietuvoje nėra migracijos politikos ir nėra infrastruktūros – pradedant vaikų mokymu, baigiant kalbos mokymu ar apgyvendinimu. Tokia valstybė, kaip Lietuva, negali lygintis su Vakarų valstybėmis, kur ta politika yra seniai puoselėjama, tobulinama ir į ją daug investuojama.“

„Didžiausia bėda, kad neturime migracijos politikos. Pabėgėliai gali tapti ramsčiu arba akmeniu po kaklu. Viskas priklauso nuo mūsų ir tų žmonių. Jei turėsime protingą politiką, tai galime išnaudoti kaip pliusą. Prisiminkime istoriją – jei Gediminas nebūtų kvietęs amatininkų, o Vytautas nebūtų svetingai priėmęs tiek žydų, totorių, karaimų ir kitų tautų, mūsų valstybė nebūtų tokia stipri. Istorija yra istorija, bet Gediminas, rašydamas laiškus, puikiai žinojo, kam reikalingi atvykėliai, ką jie turėtų daryti ir ką jis gali prižadėti. Dabartinė mūsų valdžia tokio supratimo tikrai neturi“, – portalui LRT.lt komentavo V. Savukynas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...