captcha

Jūsų klausimas priimtas

Valdančiosios koalicijos užkulisiai: išliks vieningi ar subyrės?

Tai, kad politikoje negali būti draugų, ne kartą patvirtino ir dabartinės valdančiosios koalicijos elgesys. Beveik nuo pat jos susidarymo pradžios politiniuose kuluaruose netyla kalbos, esą Darbo partija iš jos pasitrauks. Šias kalbas kartais pakeičia spėlionės – gal trauksis Tvarkos ir teisingumo partijos atstovai. Prasidėjus naujam politiniam sezonui, Seime vėl šurmuliuojama – esą Darbo partijai būtų labai naudinga garsiai trinktelėti koalicijos durimis.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Metų pabaigoje bus tvirtinamas kitų metų biudžetas. Jau įprasta, kad kiekviena partija stengiasi naujame biudžete „patenkinti“ savo bei savo rinkėjų lūkesčius. Biudžeto svarstymas greičiausiai sukels audringas diskusijas valdančiojoje koalicijoje. Be to, alyvos į ugnį gali šliūkštelėti ir nesutarimai dėl pabėgėlių – kiek jų Lietuva galėtų ar norėtų priimti jau nuo kitų metų pradžios?

Gruodžio viduryje valdančiosios daugumos laukia ir dar vienas galintis sudrebinti jos vienybę balsavimas, kuriuo būtų atvertos galimybės per apkaltą 2004 m. balandžio 6 d.  prezidento postą praradusiam „Tvarkos ir teisingumo“ partijos lyderiui Rolandui Paksui vėl dalyvauti rinkimuose.

Dabar trauktis jau nenaudinga?     

„Kur jie trenks durimis? Jų varu niekas neišvarys iš šitos koalicijos“, – be užuolankų svarstė vienas įtakingiausių socialdemokratų, Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas, vertindamas Seime vėl paūmėjusias kalbas apie Darbo partijos pasitraukimą iš valdančiosios koalicijos.

Jis taip pat teigė manąs, jog „darbiečiams“ palikti valdančiąją daugumą jau nebeapsimokėtų net dėl menamos galimybės prieš artėjančius Seimo rinkimus padidinti savo reitingus, prisidengus kokiu nors principingu sprendimu.

„Juk tie, kurie nebeturi jokių galimybių patekti į Seimą, tikrai nenorėtų palikti šiuo metu turimus postus, o ypač – ministrai“, – kalbėjo G. Kirkilas.

Politinėje taryboje jokių ženklų nepastebėta

Antradienį vykusioje valdančiosios koalicijos taryboje dalyvavę Seimo nariai teigė nepastebėję kokių nors skilimo ženklų, nors Darbo partijos lyderio Valentino Mazuronio pozicija dėl pabėgėlių ir jų priėmimo tvarkos skyrėsi nuo premjero, socialdemokratų lyderio Algirdo Butkevičiaus nuostatos neprieštarauti Europos Sąjungos prašymams didinti priimamų pabėgėlių skaičių mūsų šalyje nuo pusketvirto šimto iki daugiau nei tūkstančio asmenų.

„Savo partijos reitingus keliame, parodydami rinkėjams, ką mes padarėme, būdami valdančiojoje daugumoje. Tai – kur kas efektyviau. Tačiau, žinoma, yra klausimų, kuriais mes turime ir turėsime skirtingas pozicijas nei kiti koalicijos partneriai. Kad ir pabėgėlių klausimas – mūsų partijos atstovai Seimo Europos reikalų komitete balsavo prieš mandato suteikimą vidaus reikalų ministrui Sauliui Skverneliui, kad jis Briuselyje sutiktų priimti Lietuvoje daugiau nei tūkstantį pabėgėlių. Yra išsiskyrusios pozicijos su socialdemokratais ir kitais klausimais“, – LRT. lt teigė V. Mazuronis.

Seimo vadovė nuolatos „špilkuojasi“ 

Kai kurie opozicijos atstovai ne kartą yra pastebėję, kad „darbiečiai“ savo nepasitenkinimą koalicijos partnerių atžvilgiu išreiškia buvusios savo lyderės, Seimo vadovės Loretos Graužinienės lūpomis. Vasarą, per patį politinio gyvenimo štilį, ji konfliktavo su vidaus reikalų ministru S. Skverneliu. Dabar, kitą dieną po politinės tarybos posėdžio, ji viešai pareiškė, kad premjeras A. Butkevičius viršijo savo įgaliojimus, teigdamas, jog iki gruodžio vidurio Seime reikėtų balsuoti dėl vadinamojo naujojo socialinio modelio.

„Simpatiška  moteris, tai kodėl jai nepasišpilkavus?“ – šyptelėjo Darbo partijos frakcijos Seime vadovas Kęstutis Daukšys, paklaustas, ar L. Graužinienės pareiškimai  neįžiebs konflikto tarp „darbiečių“ ir socialdemokratų bei jo lyderio A. Butkevičiaus.

Balsavimas dėl biudžeto ir dėl R. Pakso

Per patį pirmąjį rudens sesijos posėdį rugsėjo 10 d. buvo balsuojama dėl Konstitucijos pataisos, kuri suteiktų galimybę R. Paksui dalyvauti rinkimuose.  Jai pritarė daugiau nei devyniasdešimt parlamentarų.

Tačiau už Konstitucijos pataisą būtina balsuoti tris kartus, ir tarp balsavimų turi būti ne mažiau nei trijų mėnesių pertrauka.

Iš karto po balsavimo Seime pasigirdo kalbos, esą dar per anksti R. Paksui džiaugtis, nes kiti balsavimai už Konstitucijos pataisą gali būti ir ne tokie sėkmingi.

Kai kurie opozicijos atstovai prasitarė girdėję, jog Darbo partijos aktyvas, praėjusį savaitgalį susirinkęs į vadinamuosius partinius mokymus, susitarė, kad gruodžio viduryje jau nebereikėtų pritarti palankiai R. Paksui Konstitucijos pataisai.

„Vėl balsuosim. Ir kodėl mes nuolatos paišomi, kaip kokie blogieji ar nepatikimi žmonės? O gal socialdemokratai nebebalsuos?“ – pareiškė K. Daukšys, paklaustas apie taip R. Pakso trokštamą Konstitucijos pataisą.

Pasak jo, visko gali atsitikti gyvenime, tačiau šiuo metu nėra jokių ženklų, kad valdančioji koalicija galėtų sugriūti: „Biudžetą priimsim, socialinis modelis irgi nestringa.“

Įdomus sutapimas – antrasis balsavimas dėl Konstitucijos pataisos, atversiančios R. Paksui galimybę dalyvauti rinkimuose, beveik sutaps su balsavimu Seime dėl kitų metų biudžeto.

Ką originalaus galėtų sugalvot V. Mazuronis?

Sociologas Vladas Gaidys, vertindamas žmonių apklausas ir esamą situaciją Lietuvoje, teigė manąs, jog šiuo metu Darbo partijos pasitraukimas iš valdančiosios koalicijos rinkėjų akyse neatrodytų itin patraukliai: „Jei ekonomika blogėtų arba dar kas nors atsitiktų, tuomet „nusiplaut rankas“ ir badyt pirštu bei parodyt prieš rinkimus, kas dėl to kaltas, gal ir būtų kuriai nors partijai naudinga. Bet kol kas ekonominė situacija stabili.  Šių metų  pavasarį net 74 proc. šalies žmonių savo gyvenimu buvo patenkinti. Tai – aukščiausias rodiklis per dvidešimt penkerius metus“.

P. Gaidys taip pat pastebėjo, kad apklausų metu žmonės nereiškia pretenzijų dėl kokių nors dabartinės valdžios nuodėmių: „Kol kas daugeliui susidaro toks įspūdis, kad valdžios atstovai nėra susikompromitavę, pagauti su kyšiais ar kitais įkalčiais. Kai situacija šalyje bloga, tuomet pasitraukimas iš valdančiosios koalicijos partijoms būtų į naudą. Gal valdantieji galėtų susikirsti dėl pabėgėlių. Tačiau šis klausimas kol kas politinės scenos dar nesupurtė.“

Žinomas sociologas priminė 1999 metus, kai, būdamas premjeru, R. Paksas nepasirašė sutarties su amerikiečių kompanija „Williams“ dėl bendrovės „Mažeikių nafta“ pardavimo.

„O, ten tai buvo pasitraukimas iš valdžios! Su triumfu, apvertęs politinę sceną aukštyn kojomis. Bet Darbo partijos lyderis V. Mazuronis – tikrai talentingas politikas, gal jis kažką originalaus ir sugalvos prieš  Seimo rinkimus?“ – svarstė V. Gaidys.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...