captcha

Jūsų klausimas priimtas

Eksperimentas: kodėl iš matymo lauko dingsta važiuojantys automobiliai

Akloji zona, arba keli metrai iki mirties – taip vadinama vieta, kurioje netikėtai pradingsta eismo dalyviai. LRT TELEVIZIJOS laida „Keliai. Mašinos. Žmonės“ atliko eksperimentą – kodėl vairuotojas ar dviratininkas kartais tampa vaiduokliu?
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Ar verta visuomet pasitikėti tuo, ką matome galinio vaizdo veidrodėliuose? Juk ne vienam pasitaikė situacija, kai, pasukus vairą, lyg iš po žemių šalia išdygo dviratininkas ar automobilis. Į avarines situacijas vairuotojai patenka dėl aklųjų – dar vadinamųjų mirties – zonų, kuriose lyg Bermudų trikampyje iš matymo lauko pradingsta visi eismo dalyviai.

Aklosios zonos plotą lemia transporto priemonės dydis, modelis, veidrodėlių sureguliavimas, statramsčiai. Tačiau labiausiai – vairuotojų atidumas. Jokie papildomi veidrodėliai, sekundžių skaičiavimas ar naujausia įranga nepadės, jei vairuotojas paprasčiausiai neapsidairys.

Akloji zona gali susidaryti ir dėl paties vairuotojo kaltės. Vairavimo instruktorius Bronius Kazlauskas pastebi, kad nemažai vairuotojų vis dar neatsikrato ydos prie vairo kalbėti telefonu, rašyti žinutes ar naršyti internete. Ar pagalvojame, kokį pavojų tokie veiksmai kelia eismui?

Saugaus eismo ekspertai sako, kad labiausiai reikėtų saugotis vilkikų aklųjų zonų. Kartais ši zona būna tokia didelė, kad gali paslėpti ne vieną dviratininką ar automobilį.

LRT TELEVIZIJOS laida „Keliai. Mašinos. Žmonės“ patikrino, kada veidrodėliai meluoja ir kodėl iš matymo lauko dingsta važiuojantys automobiliai.

Plačiau žiūrėkite LRT TELEVIZIJOS laidos „Keliai. Mašinos. Žmonės“ reportaže.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...