captcha

Jūsų klausimas priimtas

Socialdemokratai savo valdymo kadencijos laiku žada teismuose įvesti visuomenės tarėjus

Prezidentei Daliai Grybauskaitei paraginus spartinti teismų reformą ir ją pabaigti iki 2015 m., naujoji valdžia žada, kad teismų darbą palengvinantis visuomenės tarėjų institutas turėtų atsirasti dar šioje kadencijoje. 
Teisėjų tarybos pirmininkas G. Kryževičius, teisingumo ministras J. Bernatonis ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J. Sabatauskas, ELTA nuotr.
Teisėjų tarybos pirmininkas G. Kryževičius, teisingumo ministras J. Bernatonis ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J. Sabatauskas, ELTA nuotr.

Prezidentei Daliai Grybauskaitei paraginus spartinti teismų reformą ir ją pabaigti iki 2015 m., naujoji valdžia žada, kad teismų darbą palengvinantis visuomenės tarėjų institutas turėtų atsirasti dar šioje kadencijoje.

Pasak teisingumo ministro Juozo Bernatonio, sprendimas įvesti tarėjų institutą pagrįstas ne spartesniu bylų nagrinėjimu, o jų skaidrumu. Pirmiausia numatoma parengti koncepciją, kurią Teisingumo ministerija užbaigs iki 2015 m.

„Po to apsvarstyti, ir aš manau, kad šioje kadencijoje mes suspėsime šią instituciją įvesti teismuose“, – pirmadienį po susitikimo su šalies vadovė sakė ministras.

Prezidentė D. Grybauskaitė susitikime su teisingumo ministru J. Bernatoniu, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininku Juliumi Sabatausku ir Teisėjų tarybos pirmininku Gintaru Kryževičiumi aptarė teismų reformos eigą ir galimybes spartinti bylų nagrinėjimą.

Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė sprendimą dėl siūlymo į teismų darbą įtraukti visuomenės atstovus, kurie dalyvautų sprendžiant svarbias bylas ir patartų teismui, kokį sprendimą priimti, atidėjo, kol bus aiški koncepcija.

„Tai mes tai planuojame padaryti“, – buvo įsitikinęs J. Bernatonis.

Pagal pirminį siūlymą numatyta, jog visuomenės atstovais – tarėjais – teismuose galės būti ne jaunesni nei 21 metų ir ne vyresni nei 65 metų Lietuvos piliečiai, kurie yra veiksnūs, moka lietuvių kalbą, turi vidurinį išsilavinimą, nevartoja narkotinių medžiagų, nėra padarę nusikalstamos veikos, gyvena Lietuvoje ir nedirba valstybės tarnautojais, nėra kariai ar politikai ir pan.

Šiuos atstovus atsitiktinės atrankos būdu atrinks teismo, kuriame bus nagrinėjama byla, pirmininkas. Jų vienos bylos nagrinėjime turėtų dalyvauti du.

Visuomeniniu tarėju paskirtas asmuo turės dalyvauti teismo posėdžiuose. Neatvykus į posėdį be pateisinamos priežasties jam galės būti skiriama iki 1 tūkst. litų bauda. Taip siekiama užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui ir bylų vilkinimui.

Visuomenės atstovai teismuose turėtų teisę gauti atvykimo į teismą bei gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensaciją, atlygį už visuomeninio teisėjo pareigų atlikimą, kuris būtų proporcingai skaičiuojamas pagal tai, kiek buvo atliekamos visuomeninio teisėjo pareigos. Laikas, kai atliekamos šios pareigos, būtų įskaitomas į darbo stažą. Asmuo negalėtų būti skiriamas į visuomenės atstovus teisme daugiau nei 10 posėdžių per metus.

Skaičiuota, kad visuomenės tarėjų instituto išlaikymas per metus kainuotų apie 5,2 mln. litų. Be to, dar kas ketverius metus reikėtų skirti apie 120 tūkst. tarėjų atrankai.

Apklausų duomenimis, teismų sistema Lietuvoje nepasitiki apie 65–70 proc. piliečių.

Kalbėdamas apie bylų vilkinimo sprendimą, teisingumo ministras pabrėžė orientuojantis į kitų valstybių patirtį, kai supaprastinamas procesas, neleidžiama nuolat skųsti sprendimų, o skundai apibendrinami ir nagrinėjami iš karto ir kt.

Be to, pasak Teisėjų tarybos pirmininko G. Kryževičiaus, įgyvendinant teismų reformą numatoma uždaryti iki 14 teismų, tačiau visuose rajonuose išliks teismai, bet jie nebus kaip juridiniai asmenys.

„Tai bus vienas sustambintas darinys. Sakykime, Ukmergė kaip centras, Utena kaip centras ir aplink juos esantys rajonai“, – aiškino jis.

Tai esą kompiuterine programa leistų lengviau paskirstyti bylas suvienodinant teisėjų darbų krūvius, dėl ko spartėtų jų nagrinėjimas. Visuose teismų filialuose neliktų teismo pirmininkų - liktų vienas vyresnysis teisėjas, kuris būtų rotuojamas.

Taip pat teismų veiklą darant efektyvesnę numatomos nuotolinės apklausos, naujų kardomųjų priemonių, pavyzdžiui, intensyvios priežiūros įteisinimas. 

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...