captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prezidentūra: Lietuva nepritaria nuolatiniam pabėgėlių perkėlimo mechanizmui

Lietuva nepritartų nuolatiniam pabėgėlių perkėlimo mechanizmui, sako prezidentės vyriausiasis patarėjas užsienio politikos klausimais Renaldas Vaisbrodas.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

„Lietuvos nuostata yra pakankamai aiški: nuolatiniam mechanizmui Lietuva nepritaria. Nepritaria dėl to, kad jis neišsprendžia esminių šitos krizės sukeltų padarinių. Nuolatinis mechanizmas yra galbūt tiktai būdas dorotis su situacija, bet, mes manome, kad nėra visiškai išnaudojamas savanoriškumo ir savarankiško apsisprendimo dalyvauti sprendžiant šitą problemą principas. Ir todėl Lietuva laikosi nuoseklios pozicijos, kad mes patys galime nuspręsti ir prisidėti prie šios problemos sprendimo“, – antradienio rytą interviu „Žinių radijui“ sakė R. Vaisbrodas.

Šalies vadovės atstovo teigimu, Lietuva iš principo taip pat laikosi pozicijos, kad taip pat ir kvotos nėra efektyviausias būdas problemai spręsti. Esą reikia efektyvios politikos, užtikrinančios sienų kontrolę, kovą su prekyba žmonėmis bei efektyvią pabėgėlių grąžinimo politiką.

„Dėl solidarumo ir pabėgėlių pasidalinimo ES viduje – turi suveikti savanoriškumo ir savarankiškumo principas, kur šalis pati gali apsispręsti, kaip galime prisidėti mes, Lietuva (ir prezidentė tai sakiusi savo pareiškimuose), priimame Komisijos pasiūlymą kaip rekomendaciją ir rodome savo solidarumą prisiimdami Komisijos rekomenduojamą skaičių ir ruošdamiesi jį perkelti į Lietuvos teritoriją“, – tikino R. Vaisbrodas.

Europos Sąjungos vidaus reikalų ministrai pirmadienį nesugebėjo vieningai priimti susitarimo dėl 120 tūkst. pabėgėlių perkėlimo pagal įpareigojančias kvotas, kad būtų sumažinta našta Graikijai, Italijai ir Vengrijai.

Ministrai sprendimą atidėjo iki kito savo susitikimo spalio 8-ąją.

Europos Komisija (EK) praėjusį trečiadienį pateiktame pasiūlyme Lietuvą ragina priimti iš viso 1 105 pabėgėlius iš Italijoje, Graikijoje ir Vengrijoje esančių stovyklų, taip pat asmenis iš trečiųjų šalių.

Pasak R. Vaisbrodo, išorinės ES sienos valstybės bei Vokietija dėl plūstančių pabėgėlių patiria didelį spaudimą. Todėl laikiną Šengeno sienos, konkrečiai Vokietijos sienos su Austrija, kontrolės atnaujinimą prezidentės patarėjas pavadino „bandymu susitvarkyti su didėjančiu srautu bei akyliau įgyvendinti veikiančias taisykles, Vokietijos gebėjimą prisiimti sau įvardytą atsakomybę“.

Atsiradusią sienų kontrolę kai kuriose Europos valstybėse R. Vaisbrodas įvertino kaip reakciją į susidariusią padėtį ES.

„Tai yra reakcija į didėjančius žmonių srautus, kurie plūsta į ES, bėgdami nuo karo ir persekiojimo Sirijoje ar Vidurio Rytuose, ir šita reakcija yra natūrali, bet taip pat ji rodo svarbią problemą, kurią reikia kažkaip spręsti“, – sakė jis.

Prezidentės vyriausiasis patarėjas užsienio politikos klausimais taip pat paragino užtikrinti išorinių ES sienų saugumą bei esamas procedūras dėl pabėgėlių registracijos ir jų prašymų pabėgėlio statusui gauti.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...