captcha

Jūsų klausimas priimtas

Teisėsaugininkai nori būti politikais. V. Putino Rusijoje jie vadinami „silovikais“

Prasidedant naujam politiniam sezonui ir nenumaldomai artėjant Seimo rinkimams, vis dažniau diskutuojama ir spėliojama, ar iki rinkimų susiformuos koks nors naujas politinis judėjimas arba partija ir ar kitais metais, kaip per rinkimus 2012 m., į politiką pasuks daugiau žinomų teisėsaugos bei specialiųjų tarnybų pareigūnai. Jei taip, tai kas juos veja į politiką ir kodėl jie nusivelka per daugelį metų užsitarnautus mundurus, kartais net su labai solidžiais antpečiais?
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Ministru tapęs generolas suks į Seimą?

Viena iš naujo politinio sezono intrigų – ar vidaus reikalų ministras, buvęs policijos generalinis komisaras, turintis vidaus tarnybos generolo laipsnį, Saulius Skvernelis ryšis siekti parlamentaro mandato?

Politiniuose kuluaruose jau visai atvirai kalbama, kad kitais metais Seimo rinkimuose dalyvaus Tvarkos ir teisingumo partijos į vidaus reikalų ministro postą deleguotas S. Skvernelis. Tik kažin, ar jis rinkėjų pasitikėjimo sieks, atstovaudamas būtent šiai partijai. Greičiausiai pasuks kitų partijų link. Tačiau apie tai, kam pavyks prisivilioti į savo gretas buvusį generalinį policijos komisarą, kol kas nekalba nei partijų lyderiai, nei jis pats.

LRT.lt žiniomis, ministrą savo gretose norėtų matyti ir socialdemokratai, ir Liberalų sąjūdis.

„Įstatymai numato terminus, kada reikės priimti galutinį sprendimą, ir aš tomis įstatymų nuostatomis pasinaudosiu“, – diplomatiškai sako S. Skvernelis.

Generolas mandato sieks dar kartą 

Tendencijos, kai buvę aukšti teisėsaugos pareigūnai žaibiškai sugeba pasiekti rinkėjų pasitikėjimo, o kartu ir parlamentarų mandato, ėmė formuotis, renkant Seimą 2012 m.

Tada patyrusiam policininkui ir kriminalistui, buvusiam Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos vadovui, vidaus tarnybos generolui Vitalijui Gailiui, atleistam iš pareigų, pakako vos pusmečio mobilizuoti savo jėgas ir laimėti Seimo rinkimus vienmandatėje apygardoje.

„Įdirbį savo Joniškio-Pakruojo apygardoje jau turiu neblogą. Matyt, rinkimuose dalyvausiu ir kitais metais“, – neslapukauja V. Gailius.

Paklaustas, ar būtų pasukęs į politiką, jei prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva tuometinis vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis nebūtų atleidęs iš pareigų, o vėliau teismas nebūtų pripažinęs, kad atleidimas buvęs neteisėtas, generolas buvo atviras: „Tokią viziją turėjau. Seimo rinkimuose anksčiau ar vėliau vis teik būčiau dalyvavęs. Atleidimas iš pareigų tik paskatino greičiau apsispręsti.“

Praėjusius Seimo rinkimus V. Gailius laimėjo po Liberalų sąjūdžio vėliava. Kitąmet rinkimuose jis taip pat dalyvaus, atstovaudamas šiai partijai, nors ir nėra jos narys.

Ar neatsiras Lietuvoje šiokių tokių panašumų į Rusiją, kur politine valdžia jau ne pirmą dešimtmetį drauge su iš KGB kilusiu prezidentu Vladimiru Putinu naudojasi buvę įvairių specialiųjų tarnybų pareigūnai?  O gal Lietuvoje patyrusius teisėsaugininkus į politiką išgena jau kurį laiką teisėsaugoje tvyranti suirutė?

„Aš taip nemanau“, – lakoniškai atsako V. Gailius, neatmesdamas galimybės kada nors vėl sugrįžti prie savo profesijos.

Teisėsaugininkai nėra apolitiški

„Jei žmogus dirba teisėsaugoje, tai nereiškia, kad jis apolitiškas. Dirbdami  teisėsaugoje, pareigūnai gina viešąjį interesą. O kadangi daugelis rinkėjų yra nusivylę partijomis, per rinkimus jie linkę balsuoti už asmenybes ir tuos žmones, kurie nusipelno pasitikėjimo savo darbo rezultatais“, – teigia nepartinis Seimo narys, buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio skyriaus vadovas Povilas Urbšys, paklaustas, kodėl teisėsaugininkai vis dažniau savo turėtas tarnybas iškeičia į darbą Seime.

Jis neatmetė galimybės, kad būsimuose Seimo rinkimuose taip pat atsiras teisėsaugininkų, kurie sieks parlamentarų mandato.

Tačiau P. Urbšys nesutiko su prielaidomis, kad Lietuvoje galimai atsiranda Rusijos politinio gyvenimo scenarijaus, kai buvę KGB kadriniai pareigūnai bei kiti specialiųjų tarnybų atstovai uzurpavo beveik visą valdžią, demokratiškesnės atmainos bruožų.

„Vakarų šalyse nėra koks nors nonsensas, prasilenkiantis su demokratija, jei į politiką  ateina teisėsaugininkai ar kariškiai. Juk ir Izraelyje, ir JAV bei kitose Vakarų šalyse ne vienas premjeras, prezidentas ar kitas politikas prieš tai karjerą padarė kariuomenėje arba specialiosiose tarnybose, tačiau valdžios neuzurpavo, ir jokie rėžimai nesusiformavo, žmonių teisės nebuvo pažeidinėjamos“, – sako P. Urbšys.

Svarstydamas, kodėl žmonės vis labiau per rinkimus pasitiki buvusiais ar esamais teisėsaugos pareigūnais,  karjerą STT padaręs parlamentaras teigia manąs, kad tai lemia politinė korupcija: „Kai rinkėjai labiau pasitikės politinių partijų kandidatais, tuomet teisėsaugininkų neberinks. O kol kas rinkėjai pasigenda sąžiningų ir ryžtingų parlamentarų.“

Prieš eidamas į Seimo rinkimus 2012 m., P. Urbšys Panevėžyje buvo vienas iš visuomeninio judėjimo  „Kartu“ lyderių. Paklaustas, kodėl, kaip kiti politikos naujokai, nepasirinko kurios nors partijos, teigė norėjęs  rinkėjams įsipareigoti tiesiogiai, o ne per partijas: „Kita vertus, ar mylėti savo kraštą ir būti patriotu reiškia kokią nors partinę priklausomybę? Dabar juk patriotas gali būti tik konservatorius. Ir tokia suformuota nuostata tik dar kartą patvirtina tai, ką padaro partijos. Jos tiesiog monopolizuoja tam tikrus dalykus ir suformuoja stereotipus, kurie ilgainiui virsta beveik ideologija. Aš esu dešiniųjų pažiūrų, tačiau man nepriimtina, kad konservatorių partijoje susiformavo sovietinis partinis mentalitetas, kai teisi buvo tik viena partija, o rinkėjai buvo laikomi kažkokiais nesubrendusiais paklydėliais.“

Paklaustas, ar dalyvaus 2016 m. Seimo rinkimuose, P. Urbšys prisipažino, jog per likusius metus iki rinkimų stengsis išsiaiškinti, ar permainos Panevėžyje, kur šių metų pavasarį meru buvo išrinktas jo atstovaujamo visuomeninio judėjimo lyderis Rytis Račkauskas, tenkina miestiečius.

„Jei pajusiu, kad žmonės pasitiki, tai apsispręsiu rinkimuose dalyvauti“, – sakė P. Urbšys.

Pasirinkimą lemia ankstyva pensija ir mažos algos?   

Liberalų sąjūdis, kaip nė viena kita partija, į politiką per trumpą laiką jau atvedė kelis aukštų rangų teisėsaugininkus. Be generolo V. Gailiaus, 2012 m. Seimo rinkimuose su šia partija dalyvavo itin patyręs kriminalistas, dirbęs jau irgi buvusio generalinio policijos komisaro Vytauto Grigaravičiaus pavaduotoju, Kęstutis Tubis. Tačiau patekti į parlamentą jam nepavyko.

Užtat šių metų pavasarį ir V. Grigaravičiui, ir K. Tubiui puikiai sekėsi tiesioginiuose merų rinkimuose. Pastarasis tapo Anykščių meru, o buvęs jo viršininkas užėmė Alytaus mero postą.

Sėkmė per tiesioginius merų rinkimus lydėjo ir kitą buvusį teisėsaugininką, Kauno vadovo postą užėmusį Visvaldą Matijošaitį. Prieš tapdamas meru, jis turėjo savo verslą ir yra dirbęs sovietinėje milicijoje bei nepriklausomos Lietuvos policijoje.  

„Kaip ir sportininkai, teisėsaugininkai anksti išeina į pensiją. Atsiranda daugiau laisvo laiko, gal dėl to ir vieni, ir kiti nusprendžia išbandyti save politinėje-visuomeninėje veikloje. Kita vertus, ko gero, patyrę teisėsaugininkai, puikiai matydami šalies gyvenimą iš vidaus, neatsispiria galimybėms pabandyti ir patys kažką pakeisti. Bet neatmestina ir tai, kad pasuka į Seimą dėl menkų atlyginimų“, – svarstė Liberalų sąjūdžio lyderis Seimo narys Eligijus Masiulis.

Su partijomis bendraudavo, ir būdami pareigūnais?

„Vieni suka į Seimą, būdami nepatenkinti, negalėję įgyvendinti savo ambicijų buvusiose tarnybose, kiti – galbūt staiga pamatė savo ateitį politikoje, o treti – gal buvo susaistyti tam tikrais ryšiais su politinėmis jėgomis, kurios juos palaikė, rėmė ir prisiviliojo į savo gretas“, – svarsto politologas Lauras Bielinis.

Jis neatmeta galimybės, kad  kitais metais Seimo rinkimuose gali dalyvauti ne tik teisėsaugos ar specialiųjų tarnybų pareigūnai, bet ir kitų profesijų žmonės, savo srityje pasiekę tam tikrų aukštumų, tačiau panorę išbandyti jėgas ir politikoje: „Manau, kad naujų, iki šiol nematytų veidų atsiras iš įvairių sferų.“ 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...