captcha

Jūsų klausimas priimtas

Metai iki Seimo rinkimų: ko tikėtis parlamentinėms partijoms

Šią savaitę prasideda Seimo rudens sesija. Iki naujų parlamento rinkimų liko metai, o per trejus valdymo metus vienos parlamentinės partijos sustiprino savo pozicijas, kitos – susilpnino. Ko jos gali tikėtis per artėjančius rinkimus?
A. Butkevičius, T. Lukšio (BFL) nuotr.
A. Butkevičius, T. Lukšio (BFL) nuotr.

Įkopusi į valdžios olimpą, Socialdemokratų partija pradėjo auginti savo reitingus. Rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ duomenys rodo, jog 2012-ųjų rudenį už socialdemokratus ketino balsuoti 11,9 proc. rinkėjų. Tuo metu 2013-ųjų pavasarį už šią partiją pasisakė net 30,1 proc. rinkėjų.

Naujausios apklausos rodo, jog valdančioji socialdemokratų partija stabiliai laikosi partijų reitingų viršūnėje. Liepą atliktos apklausos duomenimis, rinkimuose į Seimą už socialdemokratus ketina balsuoti 22,3 proc. rinkėjų. Socialdemokratų reitingas laikosi nuosekliai ir tvirtai nuo praėjusių metų liepos.

Politologas Vytautas Dumbliauskas ir sociologas Vladas Gaidys mano, kad LSDP sėkmės paslaptis – Algirdas Butkevičius, kuris šiuo metu yra populiariausias politikas po šalies vadovės Dalios Grybauskaitės. Premjerą palankiai vertina 62,4 proc. apklausos dalyvių.

„Man atrodo, kad jų sėkmės priežastis yra A. Butkevičius. Jis – kaip ir Algirdas Brazauskas, prie kurio nelimpa joks purvas. A. Butkevičius atrodo tyras, doras politikas. Patys socialdemokratai nerodo jokių stebuklų, jų elitas jau taip pat senokas, o naujų veidų nematyti. Joks kitas lyderis, pakeitęs A. Butkevičių, neišlaikytų tokių aukštų partijos reitingų“, – įsitikinęs Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas V. Dumbliauskas.

Kad A. Butkevičius prideda savo partijai daug populiarumo, sutinka ir visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ vadovas V. Gaidys: „Kažkada jis nebuvo toks matomas ir populiarus, bet visą šią kadenciją A. Butkevičius išliko vienu populiariausių politikų.“


Socialdemokratai, A. Ufarto (BFL) nuotr.

Pasak V. Gaidžio, LSDP sekasi dar ir dėl to, kad jų atėjimas į valdžią sutapo su ekonomikos atsigavimu. „Tikrai daug rodiklių rodo, kad vyksta geri pokyčiai. „Eurobarometro“ tyrimas rodo, jog 74 proc. yra patenkinti gyvenimu, kai 2011-aisiais buvo 55 proc.“ – skaičiuoja sociologas.

Jis vis tik siūlo socialdemokratams per daug nesidžiaugti aukštais reitingais, mat jie nebūtinai rodo, jog partijai pasiseks ir per rinkimus. „Per prezidento ar savivaldybių tarybų rinkimus socialdemokratai pasirodė kaip tinginiai – nerodė iniciatyvos, manė, kad rezultatai ateis nieko nedarant. Jie pasirodė prasčiau, nei rodė reitingai“, – primena sociologas V. Gaidys.

Be to, pasak politologo V. Dumbliausko, neaišku, kaip tauta sureaguos į socialinį modelį. „Nelabai protu suvokiu, kaip, likus metams iki rinkimų, partija gali tam ryžtis. Jie gali labai stipriai už tai sumokėti. Reikėjo tai daryti 2013-aisiais, kai rinkimai buvo toli“, – teigia politologas.

„Iš E. Masiulio pirktų daugiau nei iš A. Kubiliaus“

Opozicijoje esantis Liberalų sąjūdis (LS) praėjusiuose savivaldos rinkimuose užsiaugino sparnus ir tapo antrąja pagal populiarumą partija Lietuvoje. Liepą atliktos apklausos duomenimis, rinkimuose į Seimą už liberalus ketina balsuoti 10,5 proc. apklaustųjų. Birželį už LS būtų balsavę dar daugiau – 14 proc. rinkėjų.

Nors dauguma rinkėjų mano, kad tinkamiausias premjeras ir ateityje būtų A. Butkevičius, nemaža dalis piliečių šioje kėdėje matytų ir LS lyderį Eligijų Masiulį (9,2 proc.).  Šį politiką, liepos mėnesio „Vilmorus“ duomenimis, palankiai vertina 46,4 proc. rinkėjų.

Politologas V. Dumbliauskas sako, kad liberalai sukūrė solidžios, nesimėtančios partijos įvaizdį. „E. Masiulis taip pat kelia pasitikėjimą. Jei Gariūnuose E. Masiulis prekiautų, pavyzdžiui, batais, tai iš jo batų nupirktų daugiau nei, pavyzdžiui, iš Andriaus Kubiliaus“, – lygina politologas.


E. Masiulis, A. Ufarto (BFL) nuotr.

Kitas veiksnys, kodėl liberalai tapo tokie populiarūs, pasak V. Dumbliausko, yra Antano Guogos pasirodymas LS partijoje. „A. Guoga važinėja po provincijas, jis toks „savas turtuolis“. Žmonės myli tuos, kurie buvo paprasti, o tapo milijonieriais. Tą patį sėkmės fenomeną turėjo Viktoras Uspaskichas, jie tokie sėkmės kūdikiai. Man atrodo, kad A. Guogos fenomenas yra ne mažiau reikšmingas. Taigi jie nesimėtė ir turi solidžius lyderius. Be to, nėra tokie ideologizuoti, kaip, pavyzdžiui, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD)“, – tęsia V. Dumbliauskas.

Sociologas V. Gaidys pastebi, kad liberalų reitingų kilimas prasidėjo praėjusių metų rudenį. „Atrodo, ši partija išlaisvino energiją, pradėjo daug dirbti. Jie išties važinėjo po rajonus, turi populiarių lyderių. Liberalai pakankamai geranoriški ir kitų partijų atžvilgiu, o tai įvertinama“, – kalba sociologas.

Vis tik, pasak V. Dumbliausko, ne vienas politologas esą pastebi, kad liberalų elektoratas yra neištikimas ir gali bet kada pabėgti į kitas partijas, todėl dar neaišku, kaip jiems pasiseks per būsimus Seimo rinkimus.

G. Landsbergis nepriaugino reitingų partijai

2012-ųjų spalį už TS-LKD ketino balsuoti 9,3 proc. rinkėjų. Liepą atliktos apklausos duomenimis, už konservatorius per Seimo rinkimus ketina balsuoti 9,5 proc. rinkėjų. Kiek didesnį populiarumą – 11,6 proc. – konservatoriai turėjo praėjusių metų balandį, kai ši partija rinko naują lyderį, o juo tapo Gabrielius Landsbergis. Vis tik naujo lyderio išrinkimas papildomų balų partijai nepridėjo – jos reitingas nuolat svyravo tarp 9–10 proc.

„Pavasarį, lyginant su metų pradžia, naujas lyderis gal porą procentinių punktų ir pridėjo, bet jų elektoratas yra toks, koks yra – nei daugiau, nei mažiau. Kita vertus, esamas elektoratas yra labai mobilizuotas per visus rinkimus“, – tikina V. Gaidys.

Kaip teigia MRU docentas V. Dumbliauskas, konservatorių partija yra išties save aiškiai apibrėžusi, todėl už ją balsuoja tik tie, kurie pripažįsta partijos vertybes – tokių žmonių esą daug, bet ne tiek, kad partija taptų lydere.


G. Landsbergis, A. Ufarto (BFL) nuotr.

„G. Landsbergis šiek tiek nuvilia, iš jo tikėjausi daugiau. Jis neturi laiko arba jam trūksta komandos. Jam reikėtų daugiau dalyvauti Lietuvoje. Dabar jis važinėja į Ukrainą kaip Europos Parlamento narys. Suprantu, kad tai reikalinga, bet gal reikėtų pagalvoti, ar nereikėtų atsisakyti mandato, likti Lietuvoje ir dirbti čia, važinėti, kalbėti su žmonėmis. Toks jausmas, kad G. Landsbergio per mažai Lietuvoje“, – svarsto V. Dumbliauskas.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ vadovas teigia matantis potencialo šioje partijoje. „Matau, kad yra sluoksnis gana jaunų, išsilavinusių ir strategiškai mąstančių žmonių, pavyzdžiui, Laurynas Kasčiūnas ar Mantas Adomėnas. Yra ir daugiau žmonių, su kuriais partija gali tvirtai atsistoti. Galbūt reikia kažką sustyguoti. Matyt, tas darbas bus dirbamas, ir laukia įdomūs rinkimai“, – pažymi V. Gaidys.

Ar padės V. Uspaskichas partijai per Seimo rinkimus?

Itin aukštus reitingus per 2012 m. Seimo rinkimus turėjusi Darbo partija nuo 2013-ųjų sausio pradėjo stabiliai juos prarasti. Šių metų kovą už šią partiją buvo pasiryžę balsuoti vos 6,1 proc. rinkėjų. Dėl tokio reitingų nuosmukio politologai ir apžvalgininkai buvo pradėję diskutuoti, ar „darbiečiai“ kitąmet perkops 5 proc. rinkimų barjerą į Seimą. Naujausios apklausos rodo, jog DP reitingai šiek tiek atsigavo – liepą atliktos apklausos duomenimis, rinkimuose į Seimą už „darbiečius“ ketina balsuoti 9,5 proc. rinkėjų.

„Darbo partijos vedlys Valentinas Mazuronis matomas labiau nei G. Landsbergis, nors abu sėdi EP. Tikėjausi, kad V. Mazuronis padės savo partijai, tačiau toje partijoje yra problemų. Vis tik keistas yra V. Uspaskicho vaidmuo – jis nedalyvavo savivaldos rinkimuose ir nepadėjo partijai. Galbūt taip norėjo parodyti, kad be jo partija yra niekas? Tačiau jis gali padėti per būsimus Seimo rinkimus. 2012-aisiais jis ištempė partiją. Nepamirškime, kad 2008-aisiais partija Seimo rinkimuose gavo 111 tūkst. rinkėjų balsų, o 2012-aisiais – 271 tūkst., taigi V. Uspaskichas surado partijai 160 tūkst. balsų. Partijoje yra nusivylimo, trinties. „Darbiečiams“ galbūt vertėtų išsivaduoti iš V. Uspaskicho asmenybės, tačiau gali kristi partijos reitingai“, – svarsto politologas V. Dumbliauskas.


V. Uspaskichas, K. Vanago (BFL) nuotr.

Ne taip gerai kaip „darbiečiams“ sekasi partijai „Tvarka ir teisingumas“. 2012-ųjų rudenį už juos buvo pasiryžę balsuoti kiek daugiau nei 6 proc. rinkėjų, praėjusių metų vasarą jų reitingas buvo pakilęs – birželį už juos ketino balsuoti 14,5 proc. rinkėjų, tačiau vėliau šios partijos reitingas pradėjo kristi, ir liepos mėn. apklausos rodo, kad „tvarkiečius“ prie balsadėžių per Seimo rinkimus ketina palaikyti tik 7,8 proc. rinkėjų.

MRU docentas V. Dumbliauskas atkreipia dėmesį, kad Darbo partija turi nemažai lyderių, o „tvarkiečiai“ esą populiarūs dėl vieno asmens – Rolando Pakso. „Čia pagrindinis klausimas, kiek R. Paksas sugebės būti populiarus. Jei R. Pakso kaip politiko žavesys ims blėsti, partijai bus viskas. Darbo partijos viltis – kad ji išsivaduos iš V. Uspaskicho ir, V. Mazuronio vadovaujama, išliks partinėje sistemoje. „Darbiečiai“ šiek tiek vaduojasi iš vieno kūrėjo, o „tvarkiečiai“ net negali vaduotis, nes be R. Pakso partija yra niekas“, – teigia V. Dumbliauskas.

Sociologo V. Gaidžio teigimu, tiek Darbo partija, tiek partija „Tvarka ir teisingumas“, ilgokai išbuvusios Seime, turi savo prekinį ženklą, kurį ne taip paprasta sumenkinti.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...