captcha

Jūsų klausimas priimtas

Savižudybių mažėjimą gali lemti ir darbo užmokesčio didėjimas

Pernai Lietuvoje nusižudė 930 žmonių, tai yra 155 asmenimis mažiau nei 2013 metais, trečiadienį spaudos konferencijoje Seime pranešė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Psichiatrijos klinikos vadovė, profesorė Virginija Adomaitienė.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Tyrimą atlikę medikai teigia, jog savižudybių mažėjimą gali lemti ir augantis gydytojų psichiatrų skaičius, ir įvairūs socialiniai veiksniai, ir, pavyzdžiui, Darbo biržos veikla, kuomet žmonėms suteikiama svarbi pagalba netekus darbo ar darbo užmokesčio didėjimas.

Gydytojos psichiatrės pristatytas tyrimas atskleidė, jog savižudybių skaičius Lietuvoje mažėja, išskyrus 2013 metus. 2010 ir 2011 metais Lietuvoje nusižudė po 1018 asmenų, 2012 metais – 927, 2013 metais – 1085 žmonės. Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė spaudos konferencijoje sakė, kad apie 80 proc. nusižudžiusiųjų pakeldami ranką prieš save buvo neblaivūs.

Tuo metu Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorė Ona Davidonienė sakė, jog savižudybių skaičiaus šoktelėjimą 2013 metais galėjo paskatinti aktoriaus Vytauto Šapranausko savižudybė, kuri, anot jos, buvo stipriai romantizuojama žiniasklaidoje.

„Kviestume tikrai labai atsakingo atspindėjimo šitos problematikos“, – žurnalistams sakė O. Davidonienė.

Tyrimas apie savižudybių dinamiką Lietuvoje taip pat atskleidė, jog mažiausiai gyventojų nusižudo Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse, o daugiausiai – Alytuje, Marijampolėje, Utenoje ir Tauragėje.

V. Adomaitienė sakė, jog kasmet vyrų nusižudo keturis – penkis kartus daugiau nei moterų, apie 65 proc. visų nusižudžiusiųjų buvo 25 – 59 metų amžiaus. Visgi nusižudančių asmenų skaičius labiausiai didėja tarp 60 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų, taip pat – kaimo gyventojų.

Pasak V. Adomaitienės, didėjant psichiatrų ir šeimos gydytojų skaičiui nusižudžiusiųjų skaičius reikšmingai mažėja.

Ji pasakojo, kad savižudybių skaičius didėja augant nedarbo lygiui, o savižudybių skaičius mažėja didėjant darbo užmokesčiui. V. Adomaitienės teigimu, savižudžių potencialiai mažėja ir didėjant registruotų bedarbių skaičiui.

„Registracija darbo biržoje suteikia ne tik socialines garantijas, bet suteikia galimybes ir gauti darbą. Tuo pačiu galima daryti prielaidą, kad Darbo biržos veikla išties yra labai naudinga, reikalinga ir sąlygoja netgi galimai savižudybių skaičiaus mažėjimą Lietuvoje“, – sakė gydytoja.

Nuo šių metų pradžios pradėjo veikti Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtas Savižudybių prevencijos biuras. O. Davidonienė, kurios vadovaujamo centro patalpose šis biuras dirba, pasakojo, jog biuras išsikėlė dvi užduotis: rinkti informaciją apie savižudybes ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, taip pat užmegzti kontaktus su savižudybių prevenciją vykdančiomis institucijomis, nes, pasak jos, šios institucijos yra neretai kritikuojamos dėl tarpusavio nebendradarbiavimo.

„Buvo institucijų, kurioms padėjome pirmą kartą sueiti į vieną vietą ir pasikalbėti“, – pasakojo O. Davidonienė.

Jos teigimu, Lietuvoje reikia plėsti asmenų, kurie susiduria su savižudybine rizika, sąvoką. Pasak Valstybinio psichikos sveikatos centro vadovės, tai nėra tik psichiatrai ar šeimos gydytojai, tačiau ir greitosios medicinos pagalbos, ir policijos, ir kitų gelbėjimo tarnybų darbuotojai.

„Ką išgirdome, tikrai privertė sunerimti. Buvo praktiškai choru sakoma, kad šitiems specialistams vis dar trūksta žinių kaip atpažinti tą savižudybinę riziką, tai viena. O antra, kaip elgtis ją atpažinus“, – komentavo O. Davidonienė.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos psichologijos katedros docentas Kastytis Šmigelskas, trečiadienį pristatydamas kitą tyrimą, kuriuo buvo vertinamas psichologinės pagalbos telefonu linijų „Vaikų linija“ ir „Jaunimo linija“ konsultantų profesionalumas, įvertino, jog per tyrimą laikotarpį 97 proc. skambučių konsultantai elgėsi profesionaliai.

„Iš tikrųjų, savanoriai konsultantai dirba labai intensyviai ir labai efektyviai ir iš tikrųjų suteikia rimtą, gerą emocinę pagalbą skambinantiesiems, tiek vaikams, tiek jaunimui“, – kitoje spaudos konferencijoje Seime sakė K. Šmigelskas.

„Įdomu pastebėti, kad į „Jaunimo liniją“ skambina ir suaugę žmonės. Tikrai džiugu stebėti tai, kad „Jaunimo linijos“ savanoriai sugeba teikti emocinę pagalbą ir su suaugusiais žmonėmis kalbėti net ir su suaugusiomis problemomis“, – teigė jis.

K. Šmigelskas sakė, jog pagalbos telefonu savanoriams problemų kelia „išdykaujančio pobūdžio“ skambučiai, nes bet kokiu atveju konsultantai negali padėti ragelio greitai – kai kuriais atvejais tokie skambinantieji taip pat ieško pagalbos.

„Nuo konsultanto profesionalumo priklauso, ar tas išdykaujantis skambutis pereis į konstruktyvų pokalbį, ar jis taip ir liks trumpalaikis ir neefektyvus“, – kalbėjo mokslininkas.

Taip pat, K. Šimgelsko teigimu, psichologinės pagalbos telefonu linijose kartais atsiranda techninių trukdžių, taip pat konsultantai turėtų laikytis mažiau šališkų pozicijų kalbant apie subtilias problemas, pavyzdžiui, abortus.

Lietuvos emocinės paramos tarnybų asociacijai, kuri yra didžiausia Lietuvoje, priklausančios pagalbos linijos sugeba atsiliepti į kas dvyliktą skambutį. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šiemet psichologinę-emocinę pagalbą teikiančioms tarnyboms skyrė apie 270 tūkst. eurų. – tiek pat, kiek ir pernai.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...