captcha

Jūsų klausimas priimtas

Profsąjungos naujame Darbo kodekse mato ir pliusų, bet vis tiek protestuos

„Baudžiavai darbe – ne!“ – su tokiu šūkiu profesinės sąjungos šią savaitę Vilniuje rengia, kaip patys sako, milžinišką protesto akciją prieš siūlomą naują socialinį modelį ir Darbo kodekso pakeitimus.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Apie tai – pokalbis LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dėmesio centre“ su Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininku Artūru Černiausku.

Pone Černiauskai, gal pradėkime papunkčiui, dėl ko Jūs nesutinkate. Pirmiausiai dėl sutrumpintų terminų atleidžiant iš darbo. Taip, jie yra sutrumpinti, bet Jums pačiam nekyla klausimas, kodėl Lietuvoje jie iki šiol yra tokie ilgi?

Aš negaliu pasakyti, kad jie yra tokie ilgi, lyginant su ES šalimis. Lietuvoje tie terminai yra vidutiniai – nei per ilgi, nei per trumpi. Dabar galiojantys terminai yra normalūs. Kam reikalingas tas terminas? Tam, kad darbuotojas spėtų susirasti darbą. Dabartiniame įstatyme numatytas laikotarpis, per kurį darbuotojas gali ieškoti kito darbo, ir tas atleidimas jam nėra toks didelis smūgis.

Bet įsivaizduokime situaciją, kad darbdavys pasako darbuotojui, kad jis yra atleidžiamas. Kokia to darbuotojo motyvacija lieka? Jis dar keturis mėnesius sėdi darbe, iš kurio jį atleidžia, tai ką rimto jis dar nudirbs?

Keista, kai mes sakome, kad tai ilgas laikotarpis. Kai darbuotojas, išeinantis iš darbo savo noru, dar turi „atidirbti“ dvi savaites – tuomet jis tikrai yra visiškai nemotyvuotas. Tačiau tas laikotarpis išliko ir jis yra naudingas darbdaviams.

Bet kuriuo atveju, turbūt nėra tiek svarbu atleidimo terminai, kiek darbo užmokestis. Pats darbo užmokestis, konkurencingumas Lietuvos, darbo santykių lankstumas. Juk žmonės, kurie emigruoja iš Lietuvos, jie emigruoja ne todėl, kad tose šalyse ilgesni atleidimo terminai, o dėl to, kad ten didesnis darbo užmokestis. Štai kur yra esmių esmė.

Nenorėčiau sutikti. Žiūrėkit, kokią stiprią problemą kėlė lietuviai emigrantai, kai Jungtinėje Karalystėje sumažino emigrantų teises ir bedarbio pašalpos gavimą, socialinių pašalpų gavimą.

Taip, nes ten buvo susikūrusi atskira kasta nieko neveikiančių, nedirbančių ir gyvenančių tik iš pašalpų.

Taip, bet akivaizdu, kad ir emigrantams yra svarbios socialinės išmokos. Net ir gyvenant Jungtinėje Karalystėje, tos išmokos yra svarbios. Būtent to naujai parengtame socialiniame modelyje norima atsisakyti. Mes galvojame, kad tos išmokos ir taip jau nėra labai didelės Lietuvoje, lyginant su ta pačia ES. Manome, kad tos socialinės garantijos, kurios dabar yra, už darbuotojo lojalumą įmonei visgi turėtų likti.

Kitas aspektas – sumažinta išeitinė išmoka. Šiuo metu išeitinės išmokos siejamos su darbuotojo stažu toje darbovietėje ir gali būti nuo 1 iki 6 mėn. vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Siūloma trumpinti dirbantiems iki vienų metų – dviejų savaičių nuo VDU, kitais atvejais – 2 mėnesių. Tokie patys sprendimai juk yra padaryti Latvijoje, Estijoje, tačiau ten didesni darbo užmokesčiai. Ar Jūs nesiejate šių rodiklių?

Aš nenorėčiau sutikti, kad ten taip sumažinta. Pavyzdžiui, Estijoje darbuotojas iki šių metų gaudavo 4 išeitines kompensacijas, priklausomai nuo stažo, Latvijoje ir šiuo metu darbuotojas gauna daugiausiai – 4 išeitines kompensacijas.

Yra punktas, kuris, mano nuomone, profesinėms sąjungoms turėtų patikti. Danišku pavyzdžiu yra ilginamas terminas, kiek yra mokamos nedarbingumo išmokos. Tai geras dalykas?

Aš vėl nenoriu sutikti su jumis. Dabar žmogus, išėjęs iš darbo ir nerandantis kito, gauna socialinę išmoką. Ji yra nustatyta 6 mėn., bet, priklausomai nuo stažo, net jei jis turi ilgesnį stažą, negali būti mokama iki 9 mėn. išmoka. Tai įstatyme dabar numatyta. Lygiai taip pat numatyta, kad regionuose, kur nedarbas pusantro karto viršija Lietuvos vidurkį, išmoka gali būti pratęsiama trišalės tarybos sprendimu iki 9 mėn. Dabartinis įstatymas leidžia mokėti 9 mėn. bedarbio pašalpą. Tik vienintelis dalykas, kuris šiame įstatyme yra geras, – tai išmoka iš dalies siejama su darbo užmokesčiu.

Dar vienas dalykas, kuris, mano nuomone, sustiprina net profesinių sąjungų įtaką, nors Jūs tai išskyrėte kaip minusą, – tai leidimas nukrypti nuo Darbo kodekso normų kolektyvinėse ar darbo sutartyse. Juk tai kaip tik yra instrumentas profsąjungoms derėtis. Kas gali uždrausti profesinei sąjungai išsiderėti su darbdaviu kolektyvinėse sutartyse 7 ar 8 mėn. darbo sutarties nutraukimo terminą? Juk atsiranda papildomi svertai. Jūs sulauksite daugiau narių, jeigu gerai dirbsite.

Lietuva yra sena Tarptautinės darbo organizacijos narė. Ir būtent šios organizacijos direktyvos numato, kad kolektyvinėse sutartyse draudžiama bloginti įstatyme numatytas darbo sąlygas. Todėl, kai šį punktą nagrinės Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, pamatys, kad jis prieštarauja Tarptautinės darbo organizacijos direktyvai, ir šis punktas turės būti išbrauktas.

Bet galima ir gerinti?

Dėl gerinimo mes visiškai sutinkame. Dabar kolektyvinės sutartys nedraudžia gerinti esamos padėties.

Yra numatoma galimybė atleisti darbuotoją be priežasties – įspėjant prieš 3 dienas, bet sumokant pusės metų atlyginimą. Jūs sakote: „darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia išmokant tik 6 VDU“. Ką reiškia tik? O tai kiek tada turėtų būti?

Paprastas skaičiavimas. Pagal dabartines sąlygas 6 VDU gauna tas, kas turi ilgą stažą, t. y. dirba ilgiau nei 20 metų. Mes ir galvojame, kad būtent tie žmonės ir paklius „po“ šiuo straipsniu. Tie, kam reikės mokėti didesnes kompensacijas, tie, kam užtikrintas ilgesnis įspėjimo terminas, būtent tuos žmones darbdaviai ir galės atleisti daug greičiau. Nesivadovaudami įstatyme numatytais ilgesniais terminais kaip, pavyzdžiui, prieš pensinį amžių. Mūsų nuomone, negalima taip mėtytis darbuotojais ir atleisti be priežasties.

Jūsų klausantis gali susidaryti įspūdis, kad darbdaviai yra kvailiai – jie mėto į gatvę geriausius darbuotojus. Juk nebūna taip, kad atleistum iš tikrųjų be priežasties. Pavyzdžiui, nesuderinamas charakteris. Visas kolektyvas nusiteikęs prieš asmenį. Tai tu pasakai: klausyk, šiandien penktadienis – nuo trečiadienio nedirbk. Štai tau atlyginimas už pusę metų, viso gero. Ar tai yra blogai?

Darbuotojui tai tikrai nėra gerai. Koks dabar tas vidutinis atlyginimas ir ką jis gaus? Jeigu žmogus užima normalias pareigas ir gauna gerą atlyginimą – taip, jam tai bus neblogai. Bet jeigu Lietuvoje apie 25 proc. dirbančiųjų gauna minimalų atlyginimą ir jie atleisti gaus apie 1800 eurų – tai turbūt nebus jam labai naudinga.

Bet yra įtvirtinta, kad minimalus darbo užmokestis mokamas tik už nekvalifikuotą darbą. Tai irgi gerai. O Jūs prieš tai protestuojate.

Mes ir sakome, kad tas įstatymas nėra viena blogybės. Mes išskiriame ir gerus, teigiamus dalykus tame įstatyme. Bet, jeigu mes radome 8 ar 10 punktų, kurie yra teigiami, bet virš 40, kurie yra neigiami, mūsų nuomone, tai, vadinasi, naujas įstatymas yra labai netobulas.

Pone Černiauskai, gal Jūs dėl ko nors pykstate ant vyriausybės? Gal jie neteisingai su Jumis bendravo? Gal Jūs laikote pyktį, kad be Jūsų vieni mokslininkai rengė šį projektą?

Yra tam tikra forma, kaip įstatymai rengiami: gali įtraukti, gali pradžioje parengti, tada konsultuotis. Mes visai dėl to nepykstam. Gal vyriausybė truputėlį paskubėjo. Net darbdaviai kai kurioms šio įstatymo pozicijoms nepritaria. Jie sako, kad negalima darbuotojui užkrauti visiškos materialinės atsakomybės, jeigu jis padarė žalą netyčiniais veiksmais. Mes Trišalėje taryboje kalbamės ir randame visiems tinkamus sprendimus, bet Seime „guli“ jau anksčiau pateikto įstatymo versija. Vyriausybė paskubėjo, nes dabar, po visų šalių diskusijos, ir patiems seimo nariams būtų aiškiau, ko nori darbdaviai, ko siekia profesinės sąjungos.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...