captcha

Jūsų klausimas priimtas

Bendruomenių karai: kas teisūs?

Lenkiškų mokyklų protestas, kai vietoje pamokų moksleiviai ir mokytojai rinkosi į mišias, tik dar kartą parodė, kaip manipuliuojama bendruomenėmis arba tenkinami siauri interesai, prisidengiant bendruomenių vardu. Taip LRT.lt sako ryšių su visuomene specialistas Linas Kontrimas. Manipuliacijų bendruomene ir jos sąvoka pavyzdžių pateikia ir verslo atstovai.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Lenkiškų mokyklų protestas, kai vietoje pamokų moksleiviai ir mokytojai rinkosi į mišias, tik dar kartą parodė, kaip manipuliuojama bendruomenėmis arba tenkinami siauri interesai, prisidengiant bendruomenių vardu. Taip LRT.lt sako ryšių su visuomene specialistas Linas Kontrimas. Manipuliacijų bendruomene ir jos sąvoka pavyzdžių pateikia ir verslo atstovai.

Streikuoti tautinių mažumų mokyklų mokytojus ir moksleivius skatina kai kurie Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) politikai, praeitą savaitę kalbėjo premjeras Algirdas Butkevičius. „Tai vertinu labai neigiamai ir manau, kad šį streiką paskatino kai kurie LLRA politikai. Noriu labai aiškiai pasakyti, kad tai yra politikavimas“, – teigė jis.

Anot L. Kontrimo, praeitą savaitę vykęs lenkiškų mokyklų streikas yra akivaizdus pavyzdys to, kaip manipuliacijomis žmonės įtraukiami į politinius žaidimus.

„Neretai su kolegomis diskutuojame apie tai, kam iš tiesų atstovauja, kokias įtakas Vilniaus regione turi, kaip žmones susaisto darbo vietomis, pašalpomis ši politinė jėga. Pastarasis atvejis chrestomatiškai atskleidžia manipuliacijų schemas – žaidžiama bendriniais žodžiais, tautiniais jausmais, vaikų ateitimi, įtampa. Veiksmai, kurios nori atlikti tokie dariniai, nesiekia galutinio rezultato, jie siekia nuolat dirginti žmonių nervus – ypač tų, kurie yra pasidavę manipuliacijoms. Šis pavyzdys parodo, kaip lyderystę kai kurie žmonės ima ir panaudoja visai ne bendruomenės naudai“, – kalba L. Kontrimas.

Rūpinasi bendruomene ar ieško naudos sau?

Tačiau manipuliavimas bendruomene ar jos sąvoka nesvetimas ir verslui. Jau daugelį metų Vilniaus Užupio rajono griuvėsius paversti funkcionaliais pastatais ar pastatyti naujus statinius bandančios įmonės nuolat susiduria su rajono bendruomenės pasipriešinimu.

Statybos įmonės „Sermeta“ vadovas Kęstutis Apanavičius apgailestauja, kad Užupio bendruomenės iniciatyvinė grupė, pavieniai asmenys nuolat skundžia statybas įvairioms institucijoms. Šioms atvykus statybas patikrinti paaiškėja, kad pažeidimų nėra, tačiau darbai stoja, o kaimynai spėja susigalvoti naujų skundų.

„Pagaliai į ratus kaišiojami nuolat, tokia gyvenimo realybė. Nežinau Užupyje nė vienų statybų, kurioms nebūtų kaišomi pagaliai. Kas už to stovi, aš negaliu pasakyti.

Užupio bendruomenės iniciatyvinė grupė kabinėjasi prie nebūtų dalykų. Buvo parašyti skundai prezidentei, Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT). Pradėti pusantro mėnesio trukmės patikrinimai, tačiau tikrinusios institucijos pažeidimų neranda“, – pasakoja K. Apanavičius.

Įmonės vadovas sako esantis ramus dėl savo veiklos, viską daro teisėtai ir teisingai, todėl į kalbas su nuolat priekabių ieškančiais kaimynais nesileidžia. „Jei daryčiau kažką neteisėto, eičiau į kompromisus ir bandyčiau derėtis, tačiau į derybas neinu, todėl nežinau tikrųjų mus skundžiančių asmenų tikslų. Galbūt jie nori mūsų sąskaita pasigerinti gyvenimą“, – svarsto K. Apanavičius.

Su panašiomis problemomis susiduria ir „MG Valda“, kuri vysto projektą „Užupio krantinės“. Pasak įmonės komunikacijos vadovo Simono Lyvo, bendruomenės priekaištų sąrašas nuolatos keičiasi, todėl susidaro įspūdis, kad Užupio bendruomenės nariai tarpusavyje nesutaria dėl bendrų tikslų.

„Žinant, kokie griuvėsiai ilgus dešimtmečius stovėjo ir tebestovi Užupyje, vargu ar visi užupiečiai yra linkę greta jų gyventi, nes tai yra mažų mažiausiai nesaugu. Tačiau keliems asmenims uzurpavus Užupio bendruomenės vardą ir kalbant visų užupiečių vardu, sudaromas įspūdis, kad visas rajonas priešinasi atsinaujinimui“, – komentuoja S. Lyvas.

Pašnekovas pabrėžia, kad statybas tikrinančios institucijos pažeidimų, dėl kurių skundžiasi bendruomenės atstovai, neranda, tačiau šaršalas vis tiek keliamas. Paklaustas, ar nemano, kad nepatenkinti statybomis kaimynai tiesiog tikisi „kompensacijų“, bendrovės „MG Valda“ komunikacijos vadovas sako, kad įmonė neketina niekam mokėti už galimybę teisėtai dirbti.

„Be to, ne paslaptis, kad artėjant Seimo rinkimams galimai tokiais būdais klojamas pamatas ir būsimai politinei karjerai. Juolab kad kai kurių iniciatorių sąsaja su viena politine partija ir tikslai užimti aukštas politines pareigas yra viešai žinomi“, – galimas pasipriešinimo statyboms priežastis vardija S. Lyvas.

Užupio bendruomenės pirmininkė: protestas – kraštutinė priemonė

Užupio bendruomenės pirmininkė Rėda Brandišauskienė tikina, kad ne viena institucija, tarp kurių ir ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas yra išreiškęs kritiką „MG Valdos“ projektui.

„Norime įkalbėti Kultūros paveldo departamentą, Kultūros ministeriją imtis priemonių pakeisti ydingus sprendimus, tam, kad būtų pataisytas techninis projektas ir jis atitiktų reikalavimus. Pastato aukštingumas yra tik vienas ydingų aspektų, tačiau kalbame apie pačius ryškiausius pažeidimus. Būtų gerai, kad bent jie būtų ištaisyti.

Vakar per protestą iš Kultūros paveldo departamento direktorės pavaduotojo Algimanto Degučio sužinojome, kad šio projekto atveju, kadangi jis užima virš hektaro teritorijos senamiestyje, Lietuvos Respublika privalėjo kreiptis į Pasaulio paveldo komitetą. Turėjo būti pranešta apie planus vykdyti šį projektą, bet taip nebuvo padaryta“, – dėsto R. Brandišauskienė.

Pasak pašnekovės, įmonė savo sprendimus teisina tuo, kad turi detalųjį planą ir statybos leidimą. Tačiau įmonės poziciją Užupio bendruomenės pirmininkė vadina nenuoseklia, nes skirtingus sprendimus dėl pastato įmonė grindžia skirtingais dokumentais ir prielaidomis. Pašnekovė tikina, kad protestas – kraštutinė priemonė, nes į diskusijas įmonė nesileidžia. 

Užupio bendruomenė pasidalina su LRT.lt Kultūros paveldo departamento bei Tarptautinės paminklų ir paveldo vietovių tarybos raštais, kuriuose teigiama, kad  Polocko g. 17 projekte nesilaikoma privalomų pastatų aukščių ribojimo, užgožiamas aplinkinis užstatymas, nesilaikoma principo, kad Vilnelės krantas turi būti neužstatytas, tai taip pat galimai darys neigiamą įtaką kraštovaizdžiui su šalia esančiomis Bernardinų kapinėmis. 

Garsiai kalbėjo viso kaimo vardu

Pavyzdžių, kai bendruomenė tiesiog priešinasi, o ne sprendžia situaciją, pasak L. Kontrimo, apstu. „Nėra kitų būdų Lietuvai suklestėti, kaip valstybės biudžeto arba verslo investicijos. Tačiau aš matau, kaip verslas ateina į bendruomenes ir susiduria ne su bendruomene, o su keliais žmonėmis, dėl įvairių interesų pradedančias blokuoti iniciatyvas. Man yra tekę susidurti su garsiai rėkiančiais žmonėmis, kurie aiškina ginantys bendruomenės interesą, tačiau paaiškėja, kad šalia sklypo yra jų pačių tvoros“, – pasakoja L. Kontrimas.

Bendrovei „Chevron“ Lietuvoje atstovavęs L. Kontrimas sako savo kailiu patyręs, kaip keli garsiausiai šaukiantys žmonės kalba visos bendruomenės vardu, nors tai visai neatspindi visos bendruomenės požiūrio.

„Chevron“ pasitraukimo iš Lietuvos istorija rodo, tad tai toli gražu nebuvo visos bendruomenės atstovai. Naudos, kurias siūlė verslas, diskusijos, rizikingos temos, kurių verslas neslėpė, buvo prieinamos visiems, bet kažkas ėmė ir uzurpavo kalbėjimą visų vardu.

Mes patys buvome nuvykę į Žygaičius, kalbinome žmonės gatvėje, ir jie sakydavo neturintys nieko bendra su pasipriešinimu. Formaliai suburti bendruomenę nėra sunku, tačiau pažiūrėję, kas tokias bendruomenes sudaro ir kam atstovauja, pamatytume, kad tai bus kelių namų ar gatvės atstovai. Jie suvokia, kad demokratinėje valstybėje tokia forma gali būti geras įrankis savo reikalams tvarkyti“, – pažymi pašnekovas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...