captcha

Jūsų klausimas priimtas

Norint priimti didesnį skaičių pabėgėlių, reikėtų esminių pokyčių

Pažadėtus priglausti 300 pabėgėlių Lietuva priimtų nesunkiai, tačiau prakalbus apie tūkstantinius srautus reikėtų esminių migracijos politikos pokyčių, taip pat būtina atsigręžti į žmonių siūlomą pagalbą, sako Etninių tyrimų instituto mokslo darbuotojas Karolis Žibas.
 
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Pažadėtus priglausti 300 pabėgėlių Lietuva priimtų nesunkiai, tačiau prakalbus apie tūkstantinius srautus reikėtų esminių migracijos politikos pokyčių, taip pat būtina atsigręžti į žmonių siūlomą pagalbą, sako Etninių tyrimų instituto mokslo darbuotojas Karolis Žibas.

„Jei priimtume 325 pabėgėlius, koks yra sutarimas, jokių klausimų apie jų integracijos iššūkius neturėtų būt, nes tai nedidelis žmonių skaičius, vienas pabėgėlis 100 tūkst. gyventojų, tai yra mažai, lyginant su kitomis Europos šalimis. Jei kalbame apie naują planą, pagal kurį Lietuva turėtų priimti virš 2 tūkst. pabėgėlių, tada jau reikia keisti absoliučiai visą požiūrį tiek į pačią integraciją, tiek į integracijos politiką“, – BNS pirmadienį sakė K. Žibas.

Pasak sociologo, Lietuvai priimant didesnį skaičių pabėgėlių, kad ir maždaug 2 tūkst., dabartinė infrastruktūra Rukloje, o čia vyksta pirminis integracijos etapas, tokio skaičiaus pabėgėlių priimti negalėtų, todėl reikėtų svarstyti apie tiesioginę integraciją savivaldybėse.

K. Žibas pažymėjo, jog šiuo metu tiek tarp politikų, tiek visuomenėje vyrauja pasipriešinimas pabėgėlių perkėlimo programai, nors formuojasi ir kita pozicija – buriasi savanoriai, kurie norėtų pasiūlyti pabėgėliams pagalbą. Pasak sociologo, valdžia turėtų išnaudoti šį potencialą, nes žmonių parama ir dalyvavimas žymiai palengvintų integracijos procesą.

„Žiūrint į politinį disputą, panašu, kad priešinimasis pabėgėlių perkėlimo programai žymiai didesnis nei palaikymas, tai matosi tiek tarp politikų, tiek visuomenėje, tačiau jau dabar vietos bendruomenėse matosi labai didžiulis noras, motyvacija šią problemą spręsti savarankiškai. Praėjusią savaitę susikūrė dvi pakankamai nemažos grupės socialiniame tinkle „Facebook“, ir čia, sekant Islandijos pavyzdžiu, siūlomos įvairios paslaugos. Vieni gali prisidėti apgyvendinant, kiti – vertimo paslaugomis ir panašiai. Kaip matome, vietos bendruomenėse ir nevyriausybiniame sektoriuje jau yra tam tikra teigiama pozicija. Klausimas, kaip šitą potencialą valstybė išnaudos, nes bent kol kas matosi, kad vyriausybė, ministerijos, Seimo nariai šiuos klausimus sprendžia pakankamai už uždarų durų“, – kalbėjo K. Žibas.

Sociologo vertinimu, būtent iniciatyvą rodančių žmonių įtraukimas palengvintų integraciją, „kadangi žmonės būtų integruojami tiesiai į bendruomenes, o ne per tam tikras sukurtas infrastruktūras, tai padėtų mažinti tam tikrą įtampą bei stereotipus, kurie vyrauja ne tik visuomenėje, bet ir tarp politikų“.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis sako, jog Lietuva be vargo galėtų priimti ir 50 tūkst. migrantų, tačiau reikia pasiruošti jų atvykimui, o dabar šiuo klausimu išvis nedirbama.

„Mes visiškai nepasiruošę, neturime diskusijos šiuo klausimu, dažniausiai suprimityvinę kalbą apie migrantus iki darbo vietų problematikos, ir viskas. Tarkime į 100 tūkst. gyventojų miestą atvažiuoja 5 tūkst. migrantų, tai yra nedaug, apie 5 proc., bet kaip mes juos integruosime? Kaip jie ateis į darbą, kaip jie ateis į  darželį, į mokyklą, kultūrines erdves? Ir pasirodo, kad tos temos visiškai nediskutuotos Lietuvoje, išskyrus aukščiausiame sluoksnyje tam tikrus pasikalbėjimus, jokių adaptavimo programų mes jiems neturime, jokių žodynų“, – pirmadienį interviu Žinių radijo laidai „Verslo pozicija“ sakė R. Dargis.

„Mano galva, Lietuva galėtų drąsiai kalbėti apie dešimtis tūkstančių, bet aš nenoriu pasakyti, kad tai vienu metu ir per vienus metus, ir mes nepajustume. Beveik 3mln. gyventojų (Lietuvoje), labai hipotetiškai šneku, adaptuotume kokius 50 tūkst. be didelio vargo. (...) Energija, kuri ateina su jais, būtų labai naudinga Lietuvai“, – kalbėjo pramonininkų atstovas.

Liepos mėnesį per derybas ES Lietuva įsipareigojo priimti 325 pabėgėlius, daugiausia tai turėtų būti iš Sirijos pabėgę asmenys. Tačiau pabėgėlių srautui nemažėjant, Europos Komisija siūlo perskirstyti tarp Europos Sąjungos narių dar 160 tūkst. prieglobsčio prašančių žmonių.          

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...