captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ekspertai: kompostuodami ne tik pagerinsite dirvožemį ar sutaupysite pinigų

Svarbiausias argumentas, kodėl reikėtų kompostuoti, yra būtinybė mažinti atliekų, patenkančių į sąvartyną kartu su komunalinėmis atliekomis, kiekį, LRT RADIJUI sako ekologijos bendrovės „Ecoservice“ vykdančioji direktorė Daiva Skrupskelienė. „Antra, žmonės gali gauti ir tiesioginės naudos – pagerinti savo dirvožemį, sutaupyti pinigų, nes atliekų kiekis bus m
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Svarbiausias argumentas, kodėl reikėtų kompostuoti, yra būtinybė mažinti atliekų, patenkančių į sąvartyną kartu su komunalinėmis atliekomis, kiekį, LRT RADIJUI sako ekologijos bendrovės „Ecoservice“ vykdančioji direktorė Daiva Skrupskelienė. „Antra, žmonės gali gauti ir tiesioginės naudos – pagerinti savo dirvožemį, sutaupyti pinigų, nes atliekų kiekis bus mažesnis“, – vardija ji.

Bendrovės „Juknevičiaus kompostas“ vadovas Andrius Juknevičius pabrėžia, kad kompostuoti svarbu ir dėl ekologinių priežasčių: „Gauti energijos mes vis dažniau bandome iš gamtos: iš vėjo, bangų, statomos upių ir saulės elektrinės. O žaliosios atliekos – lapai, medžiai, šakos – vienas iš tos energijos gavimo būdų. Taigi vežti į sąvartyną energiją yra tas pats, kas atominį kurą užkasti po žeme ir sakyti, kad „mes gavome, iškasėme, sutaupėme ir turime, bet nepanaudojome.“

Kompostuoti tampa madinga

Lietuvos sodininkai, daržininkai, individualių namų gyventojai sąmoningėja – kuo toliau, tuo labiau visi stengiasi žaliąsias atliekas kompostuoti, kaupti kompostavimo dėžėse arba duobėse, nes to reikalauja teisės aktai, sako ekologijos bendrovės „Ecoservice“ vykdančioji direktorė Daiva Skrupskelienė.

„Žaliųjų atlieka negalima šalinti į sąvartynus. O kompostuojant galima sumažinti atliekų kiekį, neteršti savo konteinerių, negauti kontroliuojančių institucijų priekaištų, vežėjų nepasitenkinimo. Nors dar nelabai stipriai, bet vis tiek matome, kad žaliųjų atliekų skaičius mažėja“, – pastebi ji.

Tokį elgesį, D. Skrupskelienės nuomone, lemia ir dabartinė gyventi ekologiškai, maitintis ekologiškais produktais, gerinti savo dirvožemį savo pačių pagamintomis trąšomis.

Patyręs komposto specialistas bendrovės „Juknevičiaus kompostas“ vadovas Andrius Juknevičius sutinka, kad kompostuoti tampa vis populiariau, nes žmonės supranta, kad aplinka, kurioje jie gyvena, yra pažeidžiama, ir patys stengiasi ją saugoti. „Iš savo patirties matome, kad anksčiau žmonės atveždavo žaliąsias atliekas kartu su buitinėmis šiukšlėmis ir sakydavo, kad pas mus sąvartynas. Neskirdavo, kad čia kompostavimo aikštelė, o ne sąvartynas. Dabar skirtumas jie supranta“, – sako jis.

Už žolės, nukritusių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą gresia iki 230 eurų bauda, tačiau, anot D. Skrupskelienės, jos skiriamos retai: „Nežinau daug atvejų, kad gyventojai iš tiesų būtų nubausti, nes tam reikia atlikti visas teisines procedūras, pagauti už rankos ir pan. Tai šiek tiek apsunkina. Bet manau, kad žmonės, išgirdę apie kaimyno gautą baudą, gauna pamoką.“

Kita vertus, bendrovės direktorės žodžiais, paprastai žmonės žaliųjų atliekų ir nedegina, nes jos nestipriai dega. Bet, jei degina viską kartu – ir plastiką, ir popieriaus atliekas, ir žaliąsias atliekas, susidaro patys kenksmingiausi dūmai.

Nauda – ne tik natūralios trąšos

Svarbiausias argumentas, kodėl reikėtų kompostuoti, D. Skrupskelienės teigimu, yra būtinybė mažinti atliekų, patenkančių į sąvartyną kartu su komunalinėmis atliekomis, kiekį. „Antra, žmonės gali gauti ir tiesioginės naudos – pagerinti savo dirvožemį, sutaupyti pinigų, nes atliekų kiekis bus mažesnis. Galų gale taip galima mokyti savo vaikus“, – vardija ji.

A. Juknevičius pabrėžia, kad kompostuoti svarbu ir dėl ekologinių priežasčių: „Gauti energijos mes vis dažniau bandome iš gamtos: iš vėjo, bangų, statomos upių ir saulės elektrinės. O žaliosios atliekos – lapai, medžiai, šakos – vienas iš tos energijos gavimo būdų. Taigi vežti į sąvartyną energiją yra tas pats, kas atominį kurą užkasti po žeme ir sakyti, kad „mes gavome, iškasėme, sutaupėme ir turime, bet nepanaudojome.“

Kitas svarbus argumentas, anot A. Juknevičiaus, tas, kad kompostuojant galima patiems pasidaryti trąšų. Jos pravers ir kambariniams augalams, pavyzdžiui, neleis žemei susigulėti, ji bus puresnė, šaknys gaus daugiau oro: „Jei turime labai daug komposto ir jis tikrai kokybiškas, akivaizdu, kad daugiau papildomų trąšų nereikės, nebent augalams, kurie turi specifinių poreikių.“

Bet, neslepia A. Juknevičius, dažnai pačių pasigamintas kompostas ne visada pačios aukščiausios kokybės, nes mes negalime pasirinkti medžiagų, kurias kompostuosime, ir kompostuojame tai, ką turime. „Jei įdedame daugiau obuolių arba slyvų, kompostas gali būti rūgštus, gali sustoti procesai ir jis nebebus toks vertingas. Todėl į kompostą verta įdėti organinių trąšų, kurių pagrindas galėtų būti mikrobiologinis. Taip įveisime kažkokių mikrobų, kurie paskatintų ne visai kokybišką kompostą tapti normaliu dirvožemiu“, – aiškina komposto specialistas.

Iš esmės, pastebi A. Juknevičius, kompostuoti galima beveik viską, tačiau svarbu, kad žaliosios atliekos nebūtų užterštos chemikalais, pavyzdžiui, jei dekoratyviniams augalams apsaugoti buvo intensyviai naudotos jų apsaugos priemonės. Taip pat į kompostą negali patekti ir gyvulinės kilmės riebalų.

Jei turite daug nukritusių obuolių, A. Juknevičius pataria juos sluoksniuoti, kitaip, jei jų sudėsime labai daug, pradės veistis muselės, susidarys rūgštis, o augalai tokiame substrate tikrai negalės augti.

Kompostinė patogesnė nei komposto duobė

Kompostinę, sako D. Skrupskelienė, patogiausia įrengti kažkur sodo kampe, žinoma, jei kaimynai neprieštarauja, nes kompostuojant gali atsirasti sliekų, netgi skruzdėlių: „O šiaip rekomenduoja kompostinę įrengti po medžiu, kuris numeta lapus. Tai reiškia, kad vasarą ten bus didesnis pavėsis, žiemą – daugiau saulės.“

A. Juknevičius pataria kompostinės vietos nekeisti, nes kompostą gamina mikroorganizmai. „Jei užsiveisia tam tikrų bakterijų, mikroorganizmų, kurie gamina kompostą, ir jis yra puikios kokybės, augalai jame gerai auga, tai toje pačioje kompostuojamoje vietoje bus tie patys mikroorganizmai, kurie užtikrins, kad kompostas visą laiką bus toks pat. Žinoma, pernešti mikroorganizmus ir į kitą vietą tikimybė didelė. Bet jei tai padarysime visai naujai, yra tikimybė, kad komposto kokybė bus kita, o gal ten įsiveis pelėsiai“, – įspėja komposto specialistas.

Anot D. Skrupskelienės, kompostuoti duobėje visada sunkiau negu kompostinėje. Jai pritaria ir A. Juknevičius: „Procesas nesustoja, bet aerobinis (su deguonimi) procesas tampa anaerobiniu (be deguonies), veikia kiti mikroorganizmai, temperatūros nepasiekiame, procesas ilgesnis. Viskas yra prasčiau. Taigi kompostuoti duobėje nerekomenduojama.“

Pats efektyviausias būdas kompostuoti, sako komposto specialistas, yra dviejų kaupų komposto sistema. „Tai reiškia, kad yra viena krūva, kuri gali būti atskirta kažkokiu karkasu, sukaltu iš lentų, lentos gali būti su tarpais, neobliuotas, kad patektų oras. Ir šalia – kita lygiai tokia pati krūva. Vienais metais krauname vieną krūvą, o, atėjus pavasariui, tą krūvą perkrauname į šalia esančią vietą, ir dedame ten, kur buvo senoji. Kai reikia, perkrautą krūvą išsijojame ir panaudojame. Taip ciklas kartojasi. Bet dabar vietos mažiau, žemė brangesnė, todėl atsiranda kompostinės dėžės, kurios daro tą patį. Iš viršaus krauname – iš apačios paimame padarytą“, – aiškina A. Juknevičius.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...