captcha

Jūsų klausimas priimtas

Metai po Velso: vis dar stinga dėmesio Rytų Europai

Praėjus metams po NATO viršūnių susitikimo Velse matyti nemaža pažanga gerinant Rytų Europos gynybą, tačiau greitojo reagavimo pajėgų sukūrimas juda ne taip greitai, kaip norėtųsi, sako politologas Tomas Janeliūnas. Savo ruožtu Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Linas Kojala pažymi, kad nepakankamos NATO priemonės Rytų Europos regione gali sudaryti paskatas Rusijai vykdyti vis daugiau provokacijų.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Praėjus metams po NATO viršūnių susitikimo Velse matyti nemaža pažanga gerinant Rytų Europos gynybą, tačiau greitojo reagavimo pajėgų sukūrimas juda ne taip greitai, kaip norėtųsi, sako politologas Tomas Janeliūnas. Savo ruožtu Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Linas Kojala pažymi, kad nepakankamos NATO priemonės Rytų Europos regione gali sudaryti paskatas Rusijai vykdyti vis daugiau provokacijų.

Pieš metus Velse vykusiame NATO viršūnių susitikime nuspręsta Baltijos šalių teritorijose įkurti Aljanso bazes, kurios koordinuotų pratybų organizavimą ir karinio pastiprinimo atvykimą. NATO vadovai taip pat susitarė dėl gynybos plano, kuriame numatomos papildomos saugumo priemonės Baltijos regione.

Susitikime priimtas sprendimas sukurti greito reagavimo pajėgas, kurios efektyviai reaguotų į grėsmes ir galėtų suteikti skubią pagalbą.

NATO priemonės nėra pakankamos

„Rytų Europoje yra įsteigti papildomi štabai, kurie užtikrina greitesnę ir efektyvesnę sąveiką pratybų metu, pajėgų perdislokavimą, prireikus. Pratybos tapo gerokai intensyvesnės, jose dalyvauja kur kas dagiau NATO pajėgų, galingesnių techninių priemonių. Visa tai rodo pažangą gerinant Rytų Europos gynybą.

Tačiau, matyt, sudėtingiausia  sukurti ir užtikrinti greitojo reagavimo pajėgų grupių veikimą. Nežinau, kaip šis procesas vyksta NATO viduje, bet, kiek tenka girdėti, viskas nėra taip greita, kaip norėtųsi“, – kalba Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas politologas Tomas Janeliūnas

RESC analitikas L. Kojala NATO vadavietės centrų steigimą Lietuvoje ir kitose penkiose Rytų Europos šalyse taip pat vadina svarbiu žingsniu. Tai parodo, kad NATO suvokia grėsmes ir patikina savo rytines partneres, kad tos grėsmės gali būti atremtos. Tačiau pašnekovas kritikuoja sumažintą oro policijos misiją Baltijos šalyse.

„JAV ir kitų NATO valstybių karių buvimas, nors ir laikinas, pratęsta oro policija misija gerina mūsų saugumą. Tiesa, šiek tiek apmaudu, kad buvo sumažintas oro policijos misijos lėktuvų skaičius.  Tai turbūt yra akmenukas į daržą mūsų lobistams, kurie nesugebėjo sustabdyti šio proceso“, – pažymi L. Kojala.

Tačiau, pasak pašnekovo, nors Ukrainos krizė tapo paskata priimti sprendimus, kurie atlieptų NATO gynybos asimetrijos problemą, dėmesio Rytų Europos šalims – stinga.

„Ispanijos ar Prancūzijos apginamumas yra visiškai kitokio lygmens nei rytinių Europos valstybių. Pastarosios – apsuptos Karaliaučiaus ir Baltarusijos, todėl gali būti labai greitai atskirtos nuo bet kurių partnerių.

Dabartinės gynybos priemonės nėra pakankamos, nes Rusijos veiksmai tiesiogiai priklauso nuo to, ką daro Vakarai. Jei bus leidžiama manyti, kad Baltijos šalys yra nevisavertės, partnerės jų galbūt negintų, jei nuolatos bus keliamos abejonės dėl tolesnio NATO egzistavimo, tai sudarys paskatas Rusijai vykdyti vis daugiau provokacijų“, – tikina pašnekovas.

Didesnio apginamumo siekiama, tačiau išlaidos mažėja

Nors Baltijos valstybės, Lenkija bei dar keletas kitų Rytų Europos  šalių didina savo gynybos biudžetus, viso NATO aljanso narių išlaidos gynybai mažėja: nemaža dalis valstybių taupo savo krašto apsaugos sąskaita. Tai, pasak T. Janeliūno, yra viena priežasčių, kodėl kai kurie gynybos procesai juda vangiai.

„Viskas, kas vyksta NATO gynybos srityje Europoje, iš esmės yra resursų perskirstymas, o ne jų didinimas. Baltijos šalys, Lenkija, dar keletas rytinio Europos pakraščio NATO šalių didina savo gynybos išlaidas, stiprina gynybą, tuo metu visos kitos NATO šalys iš esmės nekeičia savo finansavimo planų, o tendencija vis dar – taupymo kryptimi.

Be to, visai neseniai NATO šalių karinės pajėgos grįžo iš misijų Irake, Afganistane, tad persiorientuoti iš ekspedicinių pajėgų į klasikinį konvencinio atgrasymo darinį tokiomis pajėgomis, koks yra potencialus priešininkas, reikia laiko. Taip pat reikia ir politinio supratimo, kad per artimiausius metus turime imtis visai kitokių planų tiek karinių pajėgų parengimo, tiek įsigijimų prasme“, – kalba T. Janeliūnas.

Savo ruožtu L. Kojala pažymi, kad Europoje stinga aktyvesnio JAV vaidmens saugumo srityje, tačiau tai pernelyg nestebina: pastaruosius aštuonerius metus Baracko Obamos administracijos prioritetai buvo visai kiti.

„JAV pastaruosius aštuonerius metrus didžiausią dėmesį skyrė Azijai, kalbėjo apie tai, kad Europa yra savarankiška ir gali susidoroti su savais iššūkiais, nes atrodė, kad didelių problemų nekyla. Tačiau dabar netgi B. Obama turėjo keisti savo požiūrį.

Užsienio politikos klausimai tampa svarbesni ir artėjančių prezidento rinkimų kontekste. Vienas svarbiausių klausimų – JAV pasirengimas rytinėje Europos dalyje dislokuoti nuolatines JAV karines pajėgas. Tas klausimas pagaliau turi būti išspręstas, nes, nepaisant to, kad Baltijos šalys buvo integruotos į Vakarų struktūras, tam tikro nenoro erzinti Rusiją ir savęs suvaržymo buvo“, – teigia L. Kojala.

Teks vėl kelti priešraketinio skydo klausimą?

Pasak L. Kojalos, dar didesnį teigiamą impulsą Rytų Europos gynybos stiprinimui gali suteikti artėjantis NATO viršūnių susitikimas, kuris vyks Varšuvoje.

„Akivaizdu, kad Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda saugumo klausimą laiko vienu svarbiausių. Jo tikslas labai aiškus – sutelki rytinę NATO erdvę, siekti nuolatinio NATO karinių vienetų dislokavimo.

Manau, kad tai yra didžiulis iššūkis Lietuvai – ar sugebėsime išnaudoti A. Dudos aktyvumą ir susitikimo Varšuvoje galimybes tam, kad pasiektume konkrečių laimėjimų“, – svarsto pašnekovas.

RESC analitiko manymu, tikėtina, kad priešraketinio skydo Rytų Europoje klausimas, kurį 2009-aisiais nutildė B. Obama, galėtų būti vėl iškeltas, jei JAV prezidento rinkimuose 2016–aisiais pergalę švęstų respublikonai.

„Priešraketinės gynybos skydo Rytų Europoje klausimas buvo susietas su bendrąja B. Obamos politika Rusijos atžvilgiu. Buvo vykdomas „perkrovimas“, siekiant santykius paversti pragmatiškais, kalbėtis su Rusija. Pastaroji net ir Ukrainos krizės kontekste stengėsi parodyti save esant reikalingą ir naudingą sprendžiant klausimus, susijusius su terorizmu, radikaliuoju islamu, žmonių migracija.

Būtent tos retorikos kontekste buvo siekiama, kad JAV paliktų tam tikrą laisvę Rusijos manevrui netgi NATO valstybėse. Priešraketinis skydas tapo bendros politikos įkaitu, nes buvo nuspręsta, kad nereikia erzinti Rusijos. Bet dabar netgi B. Obama keičia savo retoriką, suvokdamas, kad skydas ir visos kitos karinės priemonės nėra Rusijos erzinimas: jos gali pasitarnauti kaip atgrasymo mechanizmas. Neabejoju, kad jei respublikonai perimtų valdžią ne tik JAV Kongrese, bet ir prezidentūroje, skydo klausimas galėtų būti vėl iškeltas“, – kalba L. Kojala.

T. Janeliūnas taip pat neatmeta galimybės, kad sprendimas dėl priešraketinės gynybos skydo Rytų Europoje galėtų pakisti. „Tačiau tam reikia labai didelio ryžto keisti visą gynybos planavimą. Priešraketinės gynybos sistemos yra labai brangios, ypač jei yra nukreiptos prieš pajėgius priešininkus. Tačiau jei keisis situacija ir bendras suvokimas, kas yra pagrindinis JAV priešininkas, gali keistis ir tokie sprendimai“, – teigia jis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...