captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pareigūnai: NATO misijos sumažinimo priežastys – grynai techninės

NATO oro policija Baltijos šalyse nuo rugsėjo sumažinta įvertinus tai, kad daugiau kaip pusė misijai priskirtų naikintuvų pastarąjį pusmetį stovėjo nenaudojami, sako Aljanso karinio komiteto pirmininkas, Čekijos generolas Petras Pavelas.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

NATO oro policija Baltijos šalyse nuo rugsėjo sumažinta įvertinus tai, kad daugiau kaip pusė misijai priskirtų naikintuvų pastarąjį pusmetį stovėjo nenaudojami, sako Aljanso karinio komiteto pirmininkas, Čekijos generolas Petras Pavelas.

Interviu BNS P. Pavelas pripažino, kad apie misijos sumažinimą buvo pranešta netinkamai, bet patikino, kad Lietuvoje ir Estijoje dislokuotų aštuonių naikintuvų visiškai pakanka oro erdvės apsaugai užtikrinti.

Nuo 2004 metų, kai Lietuva, Latvija ir Estija įstojo į NATO, iki krizės Ukrainoje Baltijos šalių oro policijos misiją vykdydavo keturi naikintuvai, dislokuoti Šiauliuose. Po Krymo aneksijos misija buvo sustiprinta ir pastaraisiais metais sąjungininkai atsiųsdavo 16 naikintuvų – aštuonis į Lietuvą ir po keturis į Estiją bei Lenkiją. Nuo rugsėjo budėti liko po keturis naikintuvus Lietuvoje ir Estijoje.

NATO karinių atstovų susitikimams pirmininkaujantis Čekijos generolas teigė, kad sprendimas nuo rugsėjo perpus sumažinti misiją buvo „grynai techninis“, įvertinus tai, kad kilti lydėti Rusijos karo lėktuvus NATO naikintuvams tekdavo maždaug kas antrą dieną.

„Įvertinusi pusmečio patirtį, oro pajėgų vadovybė padarė išvadą, kad iš tų dvylikos lėktuvų, kurie buvo pridėti prie buvusių keturių, tik du buvo faktiškai naudojami“, – sakė P. Pavelas.

„Du kontingentai, kuriuose buvo aštuoni lėktuvai, buvo visai nenaudojami. Jie stovėdavo aukštoje parengtyje, todėl negalėjo treniruotis. Be abejo, kai kurios šalys nekantravo, kodėl laikyti lėktuvus, jei jiems yra darbo“, – kalbėjo generolas.

NATO kariniai atstovai apie misijos sumažinimą paskelbė rugpjūčio mėnesį. Lietuvoje tai tapo staigmena tiek visuomenei, tiek kai kuriems aukštiems pareigūnams.

„Turiu pripažinti, kad komunikavimas visuomenei nebuvo sėkmingas. Nesuprantamai atrodo pasakymas, kad mažiname oro policijos misiją aštuoniais lėktuvais, kai visuomenė tuo pat metu girdi apie Rusijos aktyvumo oro erdvėje padidėjimą. Bet daugiau prasmės, jei sakai, kad Rusijos aktyvumas oro erdvėje padidėjo 50 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, o oro policija Baltijos šalyse išlieka padidėjusi 100 proc. Dvylika papildomų naikintuvų faktiškai reiškė padidėjimą 400 proc.“, – kalbėjo P. Pavelas.

„Oro policija jokiu būdu nėra sumažinta tiek, kad taptų ribota. Lėktuvų skaičius pilnai atitinka karinius reikalavimus. Šie reikalavimai ir yra esminis dalykas. Jei bus nustatyta, kad įvertinus Rusijos karinį aktyvumą reikia daugiau lėktuvų, jie čia bus“, – sakė generolas.

Lietuvos vyriausybės atstovai teigia tęsiantys derybas su sąjungininkais, kad Šiauliuose ateityje vėl būtų dislokuoti du oro policijos misijos kontingentai, tačiau apie jokius sprendimus iki šiol nepranešta.

NATO karinis komitetas, kuriam pirmininkauja Čekijos generolas, yra aukščiausia karinė institucija Aljanse. Aukščiausiu lygiu komitete dalyvauja NATO valstybių kariuomenių vadai, tačiau kasdienėje veikloje valstybėms narėms atstovauja jų kariniai atstovai.

P. Pavelas komiteto vadovu buvo išrinktas pernai rugsėjį Vilniuje per NATO kariuomenės vadų susitikimą. Pareigas eiti jis pradėjo šiemet birželį.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...