captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Menar akademijos“ įkūrėja: nemėgstantys matematikos vaikai 100 proc. pamils skaičius

Net tie vaikai, kuriems matematika – didžiausias siaubas, pasimokę „Menar Mental Arithmetic“ metodika, pamilsta skaičius. Tuo tikina „Menar akademijos“ direktorė, sertifikuota šios technikos mokytoja Vaida Zibalytė. Pasak jos, vaikai vėliau ne tik puikiai ir greitai skaičiuoja, bet ir lengviau mokosi kalbų ar eilėraščių, nes būna išlavinta jų fotografinė atmintis.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Net tie vaikai, kuriems matematika – didžiausias siaubas, pasimokę „Menar Mental Arithmetic“ metodika, pamilsta skaičius. Tuo tikina „Menar akademijos“ direktorė, sertifikuota šios technikos mokytoja Vaida Zibalytė. Pasak jos, vaikai vėliau ne tik puikiai ir greitai skaičiuoja, bet ir lengviau mokosi kalbų ar eilėraščių, nes būna išlavinta jų fotografinė atmintis.

„Kad jie pradės mylėti skaičiukus – šimtas procentų. Bet atsiranda ir kiti dalykai: lengviau mokytis kalbų, eilėraščių, nebereikia per matematikos pamoką penkis kartus žiūrėti į ant lentos užrašytą uždavinį, užtenka žvilgtelėti ir jau atsimeni, nes jį nufotografuoji, lavinama fotografinė atmintis. Kiti dar sakė, kad ir muzikos mokykloje pradėjo sektis geriau, nes viskas yra susiję“, – LRT RADIJUI sako V. Zibalytė.

Pirmoji vaikų intelekto lavinimo mokykla, dirbanti pagal „Menar Mental Arithmetic“ metodiką, sulaukė didžiulio susidomėjimo. Šioje mokykloje 4–12 metų vaikai mokomi ypatingos skaičiavimo mintinai technikos pagal programą, kilusią iš Azijos šalių. Mokantis šiuo būdu, lavinamas dėmesys, atmintis, greita orientacija, reakcija, pastabumas, kūrybingumas ir dar daugelis kitų gebėjimų.

– Kuo išsiskiria Jūsų mokykla ir joje taikoma metodika?

– Mokykloje naudojamės instrumentu, kuris vadinamas abakusu. Šiuo instrumentu mūsų vaikai atlieka aritmetinius veiksmus, stumdydami tam tikrus kamuoliukus. Skaičiuoti su abakusu yra patogu, bet į parduotuvę ar matematikos pamokas jo nenusineši, todėl palaipsniui vaikai mokomi abakusą vizualizuoti ir perkelti į savo smegenėles. Vizualizuodami abakusą, jie tuos kamuoliukus stumdo jau mintyse. Taip po truputėlį per vizualizaciją laviname greitį, mokomės skaičiuoti, atliekame įvairiausius aritmetinius veiksmus. Tuo mūsų metodika ir yra išskirtinė.

– Iš kur atkeliavo šis įdomus metodas?

– Paties abakuso gyvavimas skaičiuojamas jau tūkstančiais metų. Žurnalas „Forbes“ jį netgi buvo nominavęs antruoju pagal reikšmę įtaisu, padariusiu įtaką žmonijos civilizacijai, nes prieš abakusą apskritai nebuvo jokių skaitliukų, žmonės skaičiuodavo ant pirštų. Abakusas buvo pats pirmas mūsų kompiuteris arba pirmi skaičiukai, kurie padėjo vystytis prekybai ir t. t. Pati abakuso kilmė yra be galo sena, o skaičiavimo juo metodika užpatentuota, kai skaičiavimas abakusu buvo „perkeliamas“ į vizualizaciją, nustatyti tam tikri pirštai. Tie aritmetiniai veiksmai yra atliekami su tam tikrais pirštais, yra specialūs judesiai.

Taivane daugiau nei prieš 30 metų buvo įkurtas pirmas abakuso „Mental Arithmetic“ institutas. Teko pabendrauti su žmonėmis iš Japonijos, tai pas juos dar iki šiol pradinėse mokyklose vaikai sėkmingai mokomi skaičiuoti abakuso sistema.

Tikrai įdomu, kad tokia sistema, kuriai daugiau nei 3 tūkst. metų, kurį laiką buvo primiršta. Galbūt šia technika galėtų naudotis kiekvienas? Kodėl, pavyzdžiui, šiais laikais kiekvienoje vidurinėje mokykloje to nemokoma?

– Mes kažkada irgi turėjome savo abakusą, vadinamąjį rusišką abakusą. Jis truputėlį kitoks, bet, jei atsiminsite iš 1980–90 metų, mokykloje ir mūsų vaikai dar buvo mokomi. Ir aš pati kažkada mokiausi skaičiuoti rusiškuoju abakusu.

Tiesiog manau, kad, atėjus kompiuterizacijos amžiui, kai viskas atliekama kompiuteriais, telefonais ir pan., ir toje pačioje Japonijoje, ir kitose Azijos šalyse, abakusas buvo šiek tiek nustumtas į šoną. Bet paskui, suvokus, kad vis dėlto tai yra pagrindiniai įgūdžiai, kurių kompiuteris neišugdys, mąstymo neišlavins, abakusas vis dėlto grįžo į mokyklas.

Mes dabar pradedame nuo to. Gal kada nors ateityje prisijungs ir švietimo įstaigos.

Tai gal ir Lietuvoje reikia specialistų, kurie mokėtų ir mokytų naudotis abakusu?

– Gali būti. Ta pati sistema yra perimama franšizės pagrindu, mes patys esame pasirašę franšizės sutartį. Prieš pasirašydama tą sutartį, tiesiog domėjausi, internete ieškojau informacijos, bet konkrečios metodikos jame nėra, ji nėra atskleidžiama, dėl to franšizės sutartys ir yra pasirašomos. Šiaip pavienių paaiškinimų, kaip atlikti vieną kitą veiksmą, galima atrasti, bet visa metodika, su visais paaiškinimais, eiga, kas po ko turėtų eiti, nėra taip paprastai prieinama.

Žiūrint, kaip vaikai skaičiuoja pirštais šia metodika, sunku įsivaizduoti, kad to gali išmokti kiekvienas. Ar iš tiesų kiekvienas vaikas gali išmokti skaičiuoti pagal šią techniką? Ar tai nėra sudėtinga? Rekomenduojama pradėti to mokytis nuo ketverių metų. Ar darželinukui to mokytis nėra per sudėtinga?

– Na, manau, kad, jei darželinukai išmoksta, tikrai kiekvienas gali išmokti. Kaip ir įvaldyti bet kokį kitą, pavyzdžiui, muzikos, instrumentą, tam reikia 20 proc. talento ir 80 proc. darbo. Tikrai yra nuostabių rezultatų vaikų, kurie skaičiuodami stebina visus, nors neturi jokių išskirtinių gebėjimų matematikai ar išskirtinio talento. Bet tie vaikai turi užsispyrimo, atsakomybės ir valios dirbti. Tikrai galiu drąsiai sakyti, kad bet kuriems vaikams tai yra įkandama. Tuo labiau, kad jau metus dirbame su kitokiais, įvairių sutrikimų turinčiais, vaikais, kurie sėkmingai mokosi ir skaičiuoja abakuso sistema. Tai yra akivaizdus pavyzdys, kad ši sistema yra skirta visiems.

Gal tokiems vaikams, turintiems įvairių sutrikimų, toks mokymasis apskritai yra naudingas?

– Na, kadangi tai buvo, liaudiškai tariant, pionierinis projektas – dirbti su tokiais vaikais, tiesiog intuicija ir akivaizdūs kai kurių šalių pavyzdžiai rodė, kad galima šią metodiką taikyti ir kitokiems vaikams. Po metų darbo tiesiog bendravome su tėveliais, klausėme, ar jie planuoja toliau lankyti mūsų užsiėmimus, ar jų vaikams tai buvo naudinga, kokia jų nuomonė. Visi tėvai šimtu procentų buvo tikri, kad jų vaikams tai yra tikrai naudinga, kad jie tikrai mato rezultatą, kad tai nėra kažkokia terapija vaikui, o konkretus mokslas, kurį jie gali panaudoti ateityje. Gebėjimas skaičiuoti taip, kaip mes tai pateikiame, yra šiek tiek kitoks nei mokykloje, kur vaikai taip pat mokosi skaičiuoti. Pas mus jie tą daro per vizualizaciją. Tai yra be galo naudinga ateičiai visiems vaikams, nes dėl vizualizacijos jie pradeda kitaip suvokti ir skaičių sekas, ir formules. [...]

Ko „Menar akademijoje“ dar mokoma? Ką ji duoda tokio, ko nėra eilinėje mokykloje?

– Na, mūsų mokykloje skaičiavimas yra pagrindinė dalis, bet ji nėra vienintelė. Skaičiuoti, atlikti aritmetinius veiksmus galime visi, kurie esame baigę mokyklą arba joje mokomės. Bet skaičiuoti tokias sekas ir tokiu greičiu reikia ypatingos koncentracijos, dėmesio ir fotografinės atminties. Būtent tai mes ir laviname. Turime įvairių metodikų, skirtų fotografinei atminčiai, koncentracijai lavinti, atliekami įvairūs uždaviniai, įvairios veiklos, pastabumui, greičiui, reakcijai lavinti. Mes turime ir savo kompiuterinę platformą, kur vaikai treniruojasi. [...] Tai – būtent tie dalykai, kurie ir šiaip žmogui yra reikalingi mokykloje.

Kalbėdami su tėvais, girdime atsiliepimų, kad vaikui pradėjo sektis ne tik matematika. Pagrindinis dalykas, ką vaikai pradeda mylėti, [pasimokę pas mus] yra matematika. Vaikai ateina išsigandę skaičių, jie sako – man matematika – didžiausias siaubas. Kad jie pradės mylėti skaičiukus – šimtas procentų. Bet atsiranda ir kiti dalykai: lengviau mokytis kalbų, eilėraščių, nebereikia per matematikos pamoką penkis kartus žiūrėti į ant lentos užrašytą uždavinį, užtenka žvilgtelėti ir jau atsimeni, nes jį nufotografuoji, lavinama fotografinė atmintis. Kiti dar sakė, kad ir muzikos mokykloje pradėjo sektis geriau, nes viskas yra susiję. Taigi, sakyčiau, papildomos naudos – netgi daugiau negu tos pačios matematikos, nes tie skaičiavimo įgūdžiai vieniems stipriau pasireiškia, kitiems – šiek tiek lėčiau. Bet visos tos naudos, man atrodo, reikia mūsų vaikams.

Ar suaugusieji gali įvaldyti šią sistemą?

– Taip, gali. Tik, jei tėvai pradeda mus testuoti – suskaičiuokite taip, aš sakau – prašykite krepšinio trenerio sumesti tritaškių ar baudų iš eilės – ar jis tą padarys? Tikriausiai ne, nes jo darbas kitas – strateguoti ir mokyti. Toks ir mūsų darbas.

Tačiau, jei kiekvieną dieną, kaip mūsų mokiniai, bent pusvalandį skirtume treniruotėms, [galėtume sulaukti puikių rezultatų]. Tų mokytojų, kurios [...] turi daugiau laiko pasitreniruoti namie, rezultatai yra tokie pat nuostabūs kaip ir vaikų.

Neseniai, regis, praeitais metais, Kinija nominavo savo abakusą į UNESCO paveldą. Jų puslapyje yra nuostabus filmukas apie abakusą. Jei jūs tą filmuką pasižiūrėtumėte, pamatytumėte, kad ten sėdi ir suaugusieji ir vaikai: ten sėdi ir senjorų grupė, skaičiuoja abakusu, sėdi ir dauno sindromą turintys vaikai... Ši sistema yra skirta visiems, nes tai yra smegenų treniruotė. Kai jau matome, kad mūsų kūno formos keičiasi, suprantame, kad atėjo metas bėgti į sporto salę, tai jau yra akivaizdu, bet smegenis lygiai taip pat reikia treniruoti. Kadangi tai plika akimi nematoma, žmonės tai pamiršta, o, pradėjus treniruoti smegenis (nebūtinai abakuso sistema), žmonės patys pastebi, kad aštrėja protas, gerėja atmintis ir visi kiti dalykai, kurie yra be galo naudingi.

Tai gal ateityje švietimo sistemos valdininkai sugalvos tai įtraukti į mokymosi programą?

– Oi, tai yra svajonė. Žodžiu, tobulėti tikrai yra kur.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...