captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pėstiesiems žada saugumą, vairuotojams – naujovių

Siekiant padidinti pėsčiųjų saugumą, bus įrengiamos iškiliosios perėjos, gali būti pritaikyti pakeitimai sukant į kairę ir kitos naujovės. Taip sako Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis. Anot jo, kai kurios savivaldybės jau dabar puikiai tvarkosi su eismo saugumo problemomis, tačiau jų siekiama dar labiau sumažinti, o tai atneš naujovių ir vairuotojams.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Siekiant padidinti pėsčiųjų saugumą, bus įrengiamos iškiliosios perėjos, gali būti pritaikyti pakeitimai sukant į kairę ir kitos naujovės. Taip sako Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis. Anot jo, kai kurios savivaldybės jau dabar puikiai tvarkosi su eismo saugumo problemomis, tačiau jų siekiama dar labiau sumažinti, o tai atneš naujovių ir vairuotojams.

„Manau, kad tokių pažeidėjų per artėjančius porą metų turėtų nelikti. Bus įrengtos greičio matavimo kameros. Dėl raudono šviesoforo signalo pažeidimo bus taip pat numatomos specialios sistemos – jei vairuotojas pravažiuos degant raudonam šviesoforo signalui, jis bus baudžiamas už signalo nepaisymą“, – LRT RADIJUI sako V. Pumputis. Jis priduria, kad, remiantis kitų valstybių patirtimi, ateityje didžiuosiuose miestuose bus bandoma sumažinti spūstis piko valandomis.

– Ar šiais metais bus taikomos tos pačios priemonės, skirtos užtikrinti moksleivių saugumui?

– Vilniaus miesto savivaldybė padarė tikrai daug, kad mokiniams ir studentams būtų saugiau. Šiemet įrengiama nemažai naujų perėjų, senos rekonstruojamos. Per porą metų atsirado greitieji autobusai, naujų autobusas skirtų juostų. Visuomeninio transporto plėtra vykdoma sėkmingai, tačiau mieste dar yra daug spūsčių. To priežastis paprasta – yra nemažai vairuotojų, kuriems visuomeninis transportas vis dar nepatogus. Pavyzdžiui, tėvams mažamečius vaikus reikia nuvežti į darželį. Nepaliksi vaiko prie darželio. Juos reikia nuvežti į darželį, moksleivius – į mokyklą, todėl susidaro spūstys, nes eismas suintensyvėja.

– Kaip šiuo metu saugaus eismo taisyklių mokomi vaikai?

– Turbūt visose mokyklose pirmosios pamokos rugsėjo mėnesį yra apie saugaus eismo pagrindus. Mokiniams primenama, kaip pereiti gatvę. Taip pat labai populiaru vaikams priminti, kaip pasirinkti saugų maršrutą. Manau, kad Švietimo ministerija per porą metų padarė reikšmingų darbų, kad mokiniai, ypač jaunieji dviratininkai, daugiau sužinotų apie saugų eismą.

Manau, kad mokyti saugaus eismo – ne tik mokytojų pareiga. Tėvai taip pat turi kreipti daugiau dėmesio, paaiškinti vaikams, kaip reikia pereiti gatvę. Ypač tėvai turėtų priminti, kaip iš namų į mokyklą nueiti saugiai – jie turėtų tai padaryti kartu.

– Tikriausiai keliuose nukenčia ne tik mažiausi moksleiviai. Ir vyresnių klasių moksleiviai būna išsiblaškę. Turbūt rudens pradžia – skubėjimo ir išsiblaškymo metas?

– Mokiniai vasarą ilsėjosi, jų mintys atitolo nuo mokslų. Pirmomis dienomis mokykloje jie dažnai būna nesusikaupę taip, kaip turėtų būti, todėl ypač svarbu ir vairuotojams suprasti, kad rugsėjo mėnuo ypatingas – mokiniai grįžta į mokyklas. Gatvėse reikia važiuoti ypač apdairiai. Puikiai žinome, kad gali nutikti taip, jog vaikas į gatvę išbėgs netikėtai, todėl reikia pasirinkti tokį greitį, kad būtų galima sustabdyti transporto priemonę. Vyresnių klasių moksleiviai nukenčia dažniau. Praėjusių metų statistiniai duomenys rodo, kad netekome net 24 vaikų. Absoliuti dauguma jų žuvo dėl suaugusiųjų neapdairumo.

– Ką tai reiškia?

– Tai reiškia, kad vaikas automobilyje buvo netinkamai prisegtas arba visai nebuvo specialios kėdutės, vaikas nebuvo prižiūrėtas – netikėtai įšoko į gatvę. Jei vaikas įšoko į gatvę, negalima kaltinti vien jo – tėvai turėjo rūpintis, kad taip nenutiktų. [...] Tėvai turi suprasti, kad mažas vaikas gali priimti įvairiausių sprendimų – netikėtai išbėgti į gatvę besivydamas kamuolį, užsimiršęs.

Žaidimų vietos tikrai negali būti arti kelio. Vaikas turi žaisti ten, kur nėra eismo, kur saugu. Pernai ne vienas vaikas žuvo panašiomis aplinkybėmis – netikėtai išbėgo į gatvę, vairuotojas nebespėjo sustabdyti transporto priemonės, ir įvyko tragedija.

– LRT RADIJO klausytojas tvirtina, kad reikia kalbėti apie eismo įvykių kaltininkus – vairuotojus. Jis pateikia pavyzdį, kad kai kurie vairuotojai nepaiso nei pėsčiųjų perėjų, nei raudono šviesoforo signalo. Klausytojas įsitikinęs, kad neatsakingiems vairuotojams reikia atimti teisę vairuoti visam gyvenimui. Ar šiuo atveju reikėtų kalbėti apie eismo kultūrą, ar apie per mažą kontrolę?

– Deja, miestuose pasitaiko tokių vairuotojų, kurie elgiasi ypač šiurkščiai, chuliganiškai. [...] Šiais metais Vilniaus miesto savivaldybėje bus įrengta daugiau nei 40 iškiliųjų pėsčiųjų perėjų, dėl kurių vairuotojai turės priverstinai sumažinti greitį. Bent Vilniaus mieste numatoma, kad beveik visos perėjos bus saugios – arba jas reguliuos šviesoforai, arba bus įrengtos priemonės, dėl kurių vairuotojas negalės greitai važiuoti, t. y. bus įrengtos iškilios perėjos [...].

Manau, kad tokių pažeidėjų per artėjančius porą metų turėtų nelikti. Bus įrengtos greičio matavimo kameros. Dėl raudono šviesoforo signalo pažeidimo taip pat bus numatomos specialios sistemos – jei vairuotojas pravažiuos degant raudonam šviesoforo signalui, jis bus baudžiamas už signalo nepaisymą. [...] Numatoma, kad į tai reaguos specialios kameros, – jei vairuotojas pravažiuos, degant raudonam šviesoforo signalui, jį automatiškai nufotografuos.

– Kaip greitai įvyks šie pakeitimai?

– Manyčiau, kad saugumo problemų, susijusių su perėjomis, Lietuvoje tikrai nemažai. Vien pernai perėjose netekome daugiau kaip 20 žmonių. Tai – didžiuliai skaičiai, vertinant tai, kad perėja turėtų būti vieta, kur pėsčiasis galėtų gatvę pereiti saugiai. Visiškai pritariu: yra tokių vietų, kur gatvė plati, važiuojama didžiuliu greičiu, o vairuotojai nestoja prie perėjų. Taip neturėtų būti.

Prieš pagrindines intensyvesnes pėsčiųjų perėjas, kur vaikšto daugiau pėsčiųjų, turėtų būti įrengiamos specialios priemonės, t. y. saugumo sienelės, vadinamieji plato – iškilūs kalneliai (tai ne vadinamieji gulintys policininkai, o trapecinės formos iškiliosios pėsčiųjų perėjos). Visa tai padeda. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste, kur perėjos rekonstruotos, iš karto matomas pasikeitimas: nebėra nei sužeistųjų, nei žuvusiųjų.

Šiais metais Susisiekimo ministerija dar numato papildomai vertinti Klaipėdos miestą, kur yra gana nemažai problemų, susijusių su pėsčiųjų perėjomis. Manau, kad per keletą metų savivaldybės jas išspręs. Kaip minėjau, Vilniaus miesto savivaldybė jau yra numačiusi rekonstruoti beveik visas pavojingas perėjas.

– LRT RADIJO klausytoja pastebi, kad kai kurios perėjos yra nesaugios todėl, kad vienu metu žalias šviesoforo signalas užsidega ir pėstiesiems, ir posūkį į kairę darantiems automobiliams, kurie dažniausiai nėra linkę praleisti pėsčiųjų. Ką manote apie šią situaciją?

– Taiklus pastebėjimas. Žalias šviesoforo signalas neturėtų degti ir vairuotojui, ir pėsčiajam. Kaimyninėse šalyse tokių situacijų nepamatysime. [...] Šie signalai Vilniuje, Kaune ir kituose didžiuosiuose miestuose paliekami, nes norima pagerinti pralaidumą.

Jei pėstiesiems dega žalias šviesoforo signalas, juos reikia praleisti. Turbūt artimiausiu metu vis dėlto bus atsisakoma tokio eismo reguliavimo, t. y. jei pėstiesiems degs žalias šviesoforo signalas, vairuotojams užsidegs raudonas. Viskas priklauso nuo tarpusavio supratimo. Jei vairuotojai nepaiso taisyklių, savivaldybių pareigūnai bus priversti imtis griežtesnių priemonių. Beje, šiais metais Vilniaus mieste ne vieną sankryžą numatoma rekonstruoti būtent taip – atsisakyti žalio signalo vairuotojams, kai toks pats šviesoforo signalas dega ir pėstiesiems.

– Kaip manote, ar, sugriežtinus bausmes, būtų sprendžiama problema?

– Manau, kad griežtesnėmis bausmėmis galima išspęsti problemą. Bent vyriausybė šių metų pradžioje pritarė baudos balų sistemai: [...] užtektų dviejų didesnių pažeidimų ir vairuotojas devyniems mėnesiams arba metams prarastų teisę vairuoti. Sutikite – gana sąžininga bausti nedidelėmis finansinėmis baudomis [smulkius pažeidimus padariusius vairuotojus – LRT.lt], bet šiurkščiai besielgiančius vairuotojus atgrasyti teisės vairuoti praradimu. Šeima nekentėtų, kad reikia susimokėti dideles baudas valstybei, o nedrausmingas vairuotojas negalėtų vairuoti automobilio. Per metus jis pagalvotų, ar tikrai tinkamai elgiasi.

– Didelė didmiesčių problema, dažniausiai prasidedanti rudenį, yra spūstys. Jos vairuotojus užklumpa ir ryte, ir vakare. Jau paskutinę rugpjūčio savaitę buvo galima pastebėti, kad mieste padaugėjo transporto priemonių. Ar įmanoma išvengti spūsčių?

– Manau, kad taip. Reikėtų sekti savivaldybių, kur tokie sprendimai pasiteisino, pavyzdžiu. Amsterdame, Skandinavijos sostinėse rytinio ir vakarinio piko nėra. Kaip tie didieji miestai išsprendė šią problemą? Visų pirma, buvo išplėtotas visuomeninis transportas. Manyčiau, kad Vilniaus miesto savivaldybė tuo keliu eina gana gerai.

Antras žingsnis, norint paskatinti naudojimąsi viešuoju transportu, – miegamuosiuose rajonuose arba priemiesčio zonose turi būti vietų, kur vairuotojai galėtų palikti savo automobilius ir tęsti kelionę visuomeniniu transportu. Trečias žingsnis yra dviračių takų plėtra. Didmiesčiuose vis dar nėra patogių dviračių takų, kuriais būtų galima važiuoti nuo miegamųjų rajonų iki centro. Tiek Vilniaus, tiek Kauno centre gana neblogai išplėtotas dviračių takų tinklas, bet ten patekti iš miegamųjų rajonų vis dar problemiška.

Paskutinis žingsnis – kai įrengiamos papildomos sustojimo vietos vairuotojams (dažniausiai nemokamos vietos miegamuosiuose rajonuose arba priemiestyje), mažinama stovėjimo vietų miesto centre arba jos branginimas. Visi šie žingsniai jau yra pasitvirtinę, pasiteisinę praktikoje. Manau, kad, jei bus tai daroma, spūsčių tikrai sumažės.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...