captcha

Jūsų klausimas priimtas

Dzūkijoje – ypač nusekęs vandens lygis

Nors pastarosiomis dienomis kiek palijo, dėl mažo kritulių kiekio šiemet jau išdžiūvo ne vieno gyventojo šuliniai, nuseko upės. Ypač Dzūkijoje. Žmonės taupo vandenį, o dažnas perka cisternomis ir pildo nuosavus šulinius.
S. Žiūros (BFL) nuotr.
S. Žiūros (BFL) nuotr.

Nors pastarosiomis dienomis kiek palijo, dėl mažo kritulių kiekio šiemet jau išdžiūvo ne vieno gyventojo šuliniai, nuseko upės. Ypač Dzūkijoje. Žmonės taupo vandenį, o dažnas perka cisternomis ir pildo nuosavus šulinius.

Vanduo taip išseko, kad šulinyje, kuriame suleista 18 žiedų, vanduo jame išseko dar vidurvasarį. Pasak sodybos šeimininkės, kai dažnai lyja, šulinyje vandens pakanka ir daržams ir buičiai.

„Vandens trūksta viskam. Kiekvieną kartą reikia tikrinti šulinį ir jeigu matome, kad šulinyje vanduo apsemia tik tris žiedus, nustojame daržus laistyti. Jau indus tenka plauti kaimišku variantu – iš dubens į dubenį“, – pasakojo alytiškė Rasa Rimkuvienė.

Per sausrą darbo pakanka „Dzūkijos vandenims“. Rugpjūtį gyventojų šuliniams papildyti parduota daugiau nei 400 kubinių metrų vandens, o eilėje vandens laukia apie 40 miesto ir rajono gyventojų. Dzūkijos vandenys turi tik vieną, trijų kubų autocisterną.

„Vienos cisternos atvežimas kainuoja virš aštuonių eurų su PVM. Tai nėra didelė kaina, bet jeigu atstumas didesnis nei 10 kilometrų, tai papildomai už tuos kilometrus gyventojams reikia sumokėti po 70 eurocentų“, – apie įkainius kalbėjo AB „Dzūkijos vandenys“ Inžinerinio–gamybinio skyriaus viršininkas Audrius Stanaitis.

Išseko ne tik šuliniai, bet ir vandens telkiniai

Gėlininkai skundžiasi, kad dėl sausų orų jau pavasarį gėlės nekrovė žiedų. Antai gėlininkė Aušra Grigaravičienė, auginanti daugiau nei šimtą rūšių kardelių ir tris šimtus rūšių jurginų, per mėnesį gėlėms palieti sunaudoja apie 50 kubų vandens.

„Kai kurių veislių net žiedų nesimatė, neįmanoma buvo pasižiūrėti. Žiedų nebuvo, tai gal, sakau, gumbai augs, nes pernai irgi buvo sausa vasarą“, – pasakojo Alytaus rajone gyvenanti gėlininkė.

Pasak alytiškių, taip nusekusio Nemuno jie neprisimenantys – atsivėrė pakrantės, kai kuriose vietose Nemuną galima perbristi. Vandens lygis nukrito beveik 70 centimetrų.

„Užfiksuotas pats žemiausias rugpjūčio mėnesio vandens lygis nuo stebėjimo pradžios, o stebėjimai Nemune pradėti 1877 metais. Taigi rugpjūčio mėnesį pasiektas savotiškas antirekordas. Tiesa, tai nėra absoliutus vandens minimumas. Yra buvę ir žemesnių vandens lygių, tačiau jie buvo žiemą. Tai buvo 1901 metais“, – konstatavo hidrologas Aleksandras Kajutis.

Aplinkosaugininkai baiminasi, kad dėl deguonies stygiaus ir aukštos vandens temperatūros žus moliuskai, žuvys.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...