captcha

Jūsų klausimas priimtas

Bėgantys nuo karo Ukrainoje tautiečiai atranda naujus namus

Karo nuniokotoje Ukrainos Donecko srityje – vis mažiau vilties, kad čia dar likę gyventojai greitai sulauks taikos. Žmonės iš karo zonos bėga, kur tik gali. Tarp jų – ir lietuvių kilmės asmenys, kuriems mūsų šalies vyriausybė suteikė galimybes sugrįžti į tėvynę – rasti čia ramybę ir tinkamas gyvenimo sąlygas bei darbą. Ketvirtadienį į Vilnių atskrido pirmoji lietuviškų šaknų turinti šešių asmenų šeima.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Karo nuniokotoje Ukrainos Donecko srityje – vis mažiau vilties, kad čia dar likę gyventojai greitai sulauks taikos. Žmonės iš karo zonos bėga, kur tik gali. Tarp jų – ir lietuvių kilmės asmenys, kuriems mūsų šalies vyriausybė suteikė galimybes sugrįžti į tėvynę – rasti čia ramybę ir tinkamas gyvenimo sąlygas bei darbą. Ketvirtadienį į Vilnių atskrido pirmoji lietuviškų šaknų turinti šešių asmenų šeima.

„Mūsų tautiečių išvykimas į Lietuvą prasidėjo sklandžiai, ir mes jį tęsime. Planuojame, kad kitą šeimą iš Kijevo išlydėsime rugsėjo pirmoje pusėje. Šiuo metu ambasadoje yra užsiregistravę penkiasdešimt iš Lietuvos kilusių asmenų, norinčių su šeimomis išvykti į mūsų šalį, bet neatmetame galimybės, kad jų bus dar daugiau“, – LRT.lt sako Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Marius Janukonis.    

Anot jo, Donecko ir Luhansko srityse karo veiksmai niekada nebuvo nurimę, todėl ten gyvenantys žmonės nuolatos patiria grėsmę gyvybei. Ne visi lietuviai, pareiškę norą sugrįžti į Lietuvą, šiuo metu gyvena karo zonoje. Dalis jų, prasidėjus intensyviems karo veiksmams, pasitraukė į Ukrainos valdomas teritorijas.

Lietuvą ketvirtadienį laimingai pasiekusi šeima išvyko iš Donecko srityje esančios Makejevkos. Karui prasidėjus, trys suaugę šeimos nariai su trimis mažamečiais vaikais buvo pasitraukę iš karo nuniokoto miesto. „Stengsimės iš karo zonos į Lietuvą išsiųsti kuo daugiau lietuvių, o vyriausybė yra pažadėjusi jiems padėti“, – teigia M. Janukonis.

„Palikti šalį ir namus, kuriuose daug metų gyvenai, palikti viską, kas buvo užgyventa, iš tikrųjų yra didžiulis iššūkis. Bet žmonės tam ryžtasi, tiesiog saugodami savo ir savo artimųjų gyvybę“, – sako vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus, ketvirtadienį sutikęs Vilniaus oro uoste pirmąją lietuvių pabėgėlių šeimą iš Ukrainos.

Jauna šeima Viktorija ir Kirilas Ignatenkos su trimis vaikais, iš kurių vienam vos vieneri metukai, ir jų senelė  Julija Kornylova, kilusi iš Marijampolės, mėnesį gyvens Druskininkų „Draugystės“ sanatorijoje, o vėliau šeimai bus suteiktas socialinis butas Vilniuje. Pačiame artimiausiame miesto tarybos posėdyje dėl to bus priimamas sprendimas.

„Kol pabėgėliai iš Ukrainos integruosis į visuomenę, valstybė per Socialinės apsaugos ir darbo bei Užsienio reikalų ministerijas skirs jiems paramą. J. Kornylova turi Lietuvos pilietybę ir galiojantį mūsų šalies pasą, o jos dukra su šeima turi Ukrainos asmens dokumentus“, – pažymi R. Vaitkus.

Lietuvos diplomatai, nuolatos sekantys įvykius Ukrainos karo zonoje, LRT.lt pasakoja, kad greičiausiai Kremlius sieks Ukrainą laikyti nuolatinėje įtampoje, kurs vietinę armiją, tieks jai techniką, siųs geriausius karo instruktorius.

Neatmetama galimybė, jog taip Rusija stengsis imituoti pilietinį karą. Karo veiksmuose nedalyvaujantys Ukrainos gyventojai išvažiuoja į kitas šalies vietas, ieško galimybių susirasti darbą Rusijoje arba Europos Sąjungoje.

Tačiau iš buvusių maždaug 7 mln. Donecko srities gyventojų šiuo metu joje yra dar likę apie 3 mln. žmonių.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...